Šiandien Žmogaus teisių diena. Tai diena, kada mes minime Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos paskelbimo metines (1948 12 10). Jungtinės Tautos šių metų Žmogaus teisių dienos tema yra paskelbusios diskriminaciją.
Diskriminacija suprantama kaip kokių nors žmogaus teisių atėmimas ar turimų teisių suvaržymas, dėl ko žmogus praranda galimybę dirbti norimą darbą, daryti profesinę karjerą, įsigyti tam tikras paslaugas ar prekes, siekti mokslo, dalyvauti visuomenės socialiniame, kultūriniame, politiniame gyvenime ir panašiai. Diskriminacija pasireiškia kaip žmogaus arba žmonių grupės turimų teisių apribojimas, kai tomis pačiomis ar panašiomis aplinkybėmis kitas savo savybėmis ir požymiais panašus žmogus ar žmonių grupė naudojasi tokiomis teisėmis arba net yra privilegijuotoje padėtyje. Paprastai žmogus būna diskriminuojamas dėl vieno arba kelių jį apibūdinančių požymių, pavyzdžiui, lyties, amžiaus, negalios, religijos, tautybės ir pan.
Mūsų valstybėje yra priimta nemažai teisės aktų, draudžiančių žmogaus teisių pažeidimus bei diskriminaciją bet kokiu pagrindu (Konstitucija, Darbo kodeksas, Valstybės tarnybos įstatymas, Švietimo, Sveikatos apsaugos ir kt.) Realią galimybę kovoti su diskriminacija Lietuvoje suteikia du specialūs antidiskriminaciniai įstatymai: Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas bei Lygių galimybių įstatymas.
Atrodo, mes turime visą reikalingą teisinę bazę kovoti su diskriminacijos apraiškomis, tačiau iš tiesų kasdieniame gyvenime vis susiduriame su žmogaus teisių pažeidimais. Įvairūs statistikos duomenys rodo, kad Lietuvoje žmonės labiausiai jaučiasi diskriminuojami dėl savo amžiaus, lyties, negalios ar seksualinės orientacijos.
Išsivysčiusiose šalyse atliekami tyrimai rodo, kad įmonės, kuriose vykdoma antidiskriminacinė politika gauna didesnius pelnus nei įmonės, kuriose diskriminacijos apraiškos ignoruojamos. Taip pat pastebėta, kad žmonės, diskriminuojantys kitus žmones kuriuo nors vienu pagrindu yra labiau linkę ir diskriminacijai kitais pagrindais.
Diskriminacija ir žmogaus teisės – nesuderinama. Ji tiesiogiai apsunkina visų žmogaus teisių įgyvendinimą. Tai apima tiek socialines, tiek ekonomines, tiek kultūrines ar pilietines bei politines žmogaus teises. Labai dažnai, politiniai lyderiai, vyriausybės ar net eiliniai piliečiai susidūrę su išankstiniais nusistatymais ar diskriminacija, tai ignoruoja arba su tuo taikstosi.
Todėl kiekvienas iš mūsų privalome įnešti savo indėlį kovoje su diskriminacija. Realus gyvenimas rodo, kad pagarba žmogaus teisėms ir jo prigimtinėms laisvėms neišugdoma per vieną dieną. Pagarbos ir tolerancijos „kitokiems“ ugdymas turi vykti ilgai ir pastoviai. Žmogaus sąmonei pasikeisti neužtenka vien priimti teisingus įstatymus.
Lietuvos neįgaliųjų forumo informacija
