Š.M. kovo 18 d. Lietuvos neįgaliųjų forumas raštu kreipėsi į LR Prezidentę D.Grybauskaitę, LR Seimo pirmininkę I.Degutienę, LR Ministrą pirmininką A. Kubilių bei LR Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetą dėl 2010 m. gruodžio 8 d. LR Vyriausybės nutarimo dėl JT NT Konvencijos įgyvendinimo.

Laiške rašoma:

Kreipiamės į jus dėl Lietuvos neįgaliems piliečiams svarbaus dokumento – Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo (toliau Konvencija) įgyvendinimo. Nepaisant nuolatinių mūsų iniciatyva surengtų diskusijų bei konsultacijų su įvairiomis valdžios institucijomis, į mūsų kaip neįgaliųjų atstovų nuomonę nėra atsižvelgiama. Praėjusių metų gegužės mėnesį ratifikuota Konvencija turi būti pradėta įgyvendinti pirmiausia nuo tinkamo koordinavimo, įgyvendinimo bei efektyvaus kontrolės mechanizmo sukūrimo. Deja, 2010 m. gruodžio 8. d. LR Vyriausybės patvirtintas nutarimas (toliau – nutarimas) dėl Konvencijos įgyvendinimo prieštarauja Konvencijos nuostatoms bei 33 ir 32 straipsniams dėl nacionalinio Konvencijos įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmo sukūrimo. Norėdami atkreipti jūsų dėmesį teikiame šias pastabas dėl Vyriausybės nutarimo:

1. Dėl Nutarime siūlomo 1.1. punkto, kuriuo LR Vyriausybė numato skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo (toliau vadinama – Konvencija) įgyvendinimą koordinuojančia institucija.

Neįgaliųjų organizacijų reikalavimas, kad LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų būti už JT Konvencijos įgyvendinimą, kartu su kitomis ministerijomis pagal jų kompetencijos sritis, atsakinga institucija. JT Konvencijos įgyvendinimą koordinuojančia institucija nacionaliniu lygiu turėtų būti paskirta institucija, tiesiogiai pavaldi ir atsakinga Vyriausybei, kuri turėtų įgaliojimus užtikrinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, įgyvendinant JT Konvenciją. Tokia institucija galėtų tapti Neįgaliųjų reikalų taryba, pakeitus jos pavaldumą (iš pavaldumo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai į pavaldumą Vyriausybei), arba naujai sukurta Neįgaliųjų teisių komisija prie Vyriausybės.

Kadagi Konvencija apima labai platų teisinio reguliavimo spektrą, nacionalinis Konvencijos įgyvendinimas turi prasidėti Seimo ir Vyriausybės lygmenyse, formuojant atitinkamą politiką ir nurodant jos įgyvendinimo gaires ir kryptis. Tuo tarpu ministerijos struktūriniai padaliniai yra tik jau suformuotos politikos įgyvendintojai.

2. Dėl Nutarimo projekto 1.2. punkto, kuriuo planuojama skirti Švietimo ir mokslo ministeriją, Susisiekimo ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Aplinkos ministeriją, Ūkio ministeriją, Teisingumo ministeriją, Užsienio reikalų ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, Kultūros ministeriją, Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Statistikos departamentą, Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Susisiekimo ministerijos pagal kompetenciją atsakingomis institucijomis už Konvencijos įgyvendinimą.

Neįgaliųjų organizacijų reikalavimas, kad atsižvelgiant į JT Konvencijos kaip tarptautinio žmogaus teisių dokumento svarbą, už įgyvendinimą turi būti skiriama ir prisiimti atsakomybę visos susijusios ministerijos (ministrai), o ne konkretūs ministerijos struktūriniai padaliniai, kurių kompetencijos sritys yra akivaizdžiai siauresnės negu ministerijos veiklos sritis. Tokiu būdu akivaizdžiai siaurinama JT Konvencijos nuostatų įgyvendinimo sritis.

Konvencijos veikimo sritis labai plati ir turi pasiekti visas neįgaliųjų gyvenimo sritis – nuo paslaugų teikimo savivaldybėse iki teisės balsuoti ar įgyti norimą profesiją bei išsilavinimą, dirbti, turėti šeimą, t.y. užtikrinti visas žmogaus teises.

Mes norime atkreipti Jūsų dėmesį, jog dabartinis nutarimas neužtikrina tiek vertikalaus tiek horizontalaus Konvencijos įgyvendinimo.

3. Dėl Vyriausybės nutarimo 2. punkto, kuriuo planuojama įpareigoti 1.2 punkte nurodytas institucijas (išskyrus Statistikos departamentą) dalyvauti rengiant ataskaitas Jungtinių Tautų Organizacijai apie Konvencijos įgyvendinimą.

Mūsų pastebėjimas, kad už JT Konvencijos įgyvendinimą turi atsiskaityti visos įgyvendinančios institucijos, o už ataskaitų Jungtinių Tautų Organizacijai apie Konvencijos įgyvendinimą rengimą paskiriama atsakinga pagrindinė institucija – LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija .

4. Dėl Vyriausybės nutarimo 3. punkto, kuriuo planuojama pavesti Neįgaliųjų reikalų tarybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdyti Konvencijos įgyvendinimo stebėseną ir teikti siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministrui dėl Konvencijos įgyvendinimo.

Neįgaliųjų organizacijų pastebėjimu siūlomas modelis yra kritikuotinas, kadangi Neįgaliųjų reikalų taryba siūlymus pagal pavaldumą teikia tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o už JT Konvencijos įgyvendinimą yra paskirtos atsakingos daugelis ministerijų. Todėl Neįgaliųjų reikalų tarybos siūlymai nepasiekia kitų ministerijų. Toks modelis būtų tinkamas pakeitus Neįgaliųjų reikalų tarybos statusą (sukūrus Neįgaliųjų reikalų komisiją prie Vyriausybės) ir išplėtus jos funkcijas. Be to, dabartinio esamo statuso Neįgaliųjų reikalų taryba negali vykdyti ir numatytos LT Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos, kadangi dalyvaudama politikos formavimo procese, ji negali tuo pačiu stebėti, kaip įgyvendinama jos pačios siūloma politika. Šios dvi funcijos negali būti priskirtos vienai institucijai.

5. Dėl Vyriausybės nutarimo 4.2. punkto, kuriuo planuojama rekomenduoti Lygių galimybių kontrolieriui kontroliuoti Konvencijos nuostatų, susijusių su lygių galimybių užtikrinimu, įgyvendinimą.

Neįgaliųjų organizacijų nuomone Konvencija apima žymiai platesnį spektrą klausimų nei vien tik lygių galimybių neįgaliems asmenims užtikrinimas, todėl skiriant Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kontroliuojančia institucija būtų žymiai susiaurinta Konvencijos kontrolės sritis. Be to, Konvencijos 33.2 straipsnis kalba apie Konvencijos įgyvendinimo stebėseną, kuri apima tokias funkcijas kaip Konvencijos nuostatų sklaida, neįgaliųjų teisių apsauga ir Konvencijos įgyvendinimo stebėsena. Šios funkcijos savo esme yra platesnės nei kontrolės funkcija. Be to, atsižvelgtina į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2010 08 20 raštą Nr. 1.4.-S-250, kuriuo nepritariama nutarimo rekomendacijai pavesti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai kontroliuoti Konvencijos nuostatų įgyvendinimą ir išdėstomi motyvuoti argumentai.

Mūsų reikalavimu, Konvencijos įgyvendinimo stebėsenai turi būti numatytas mechanizmas, kuris atitiktų 33.2 straipsnio reikalavimus, tarp kurių yra nepriklausomumo, teisių apsaugos (skundų nagrinėjimo bei atstovavimo teisminiuose procesuose) bei Konvencijos nuostatų sklaidos principai. Tokį mechanizmą galėtų sudaryti: naujai įkurta Neįgaliųjų teisių kontrolieriaus tarnyba, turinti skundų nagrinėjimo, neįgaliųjų teisių užtikrinimo funkcijas. Kartu su Neįgaliųjų teisių kontrolieriaus tarnyba Konvencijos stebėsenos mechanizmą turėtų sudaryti neįgaliųjų dalyvavimą užtikrinanti organizacija - Lietuvos neįgaliųjų forumas bei pilietinės visuomenės atstovavimą užtikrinanti organizacija - Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijos tinkamas įgyvendinimas ir kontrolė (33 str.) reikalauja lėšų bei politinės valios. Konvenciją ratifikavusios šalys privalo sukurti efektyvų jos įgyvendinimo mechanizmą ir parodyti politinę valią pripažinti neįgalių žmonių teises.

Prašome atsižvelgti į neįgaliųjų organizacijų siūlymus užtikrinti tinkamo mechanizmo Konvencijai įgyvendinti ir stebėti sukūrimą, valstybės lygiu prisiimti atsakomybę už neįgalių piliečių teisių apsaugą.

Lietuvos neįgaliųjų forumo informacija