Civilinio kodekso pataisos užtikrins daugiau neįgaliųjų teisių

{flike id=689}

Kovo pabaigoje Seimas patvirtino Civilinio kodekso pataisas, kuriomis užtikrinamos didesnės psichikos ar proto sutrikimų turinčių asmenų teisės savarankiškai priimti sprendimus. Pasak Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentės teisininkės Dovilės Juodkaitės, šito buvo siekta beveik 10 metų. Įstatymą pasirašius LR Prezidentei, jo nuostatos įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d.

Neveiksnumas – tik konkrečiai sričiai

D. Juodkaitės teigimu, pripažinus neveiksniu žmogus nustoja egzistuoti kaip subjektas. Jis yra nematomas, negirdimas, nepripažįstamas, negali niekur pateikti prašymo su savo parašu, priimti sprendimo dėl savo gydymo ar kokių nors kasdienių veiklų. Naujai priimtos Civilinio kodekso pataisos numato 2 gerus dalykus: neveiksnumas bus nustatomas tik konkrečiai sričiai, t. y. nebus galima automatiškai iš žmogaus atimti visų teisių. Taip pat atsiranda galimybė numatyti ribotą veiksnumą (iki šiol šis terminas buvo taikomas tik priklausomybių turintiems žmonėms).

Kitaip tariant, įsigaliojus naujosioms Civilinio kodekso pataisoms, teismas turės labai konkrečiai kiekvienu atveju spręsti, ką asmuo gali, o ko ne. Pavyzdžiui, jei asmuo negali priimti sprendimų dėl savo finansų, teismas neveiksnumą nustatys tik tai sričiai. Taip pat gali būti nuspręsta veiksnumą šioje srityje tik apriboti.

D. Juodkaitė atkreipė dėmesį, kad neveiksnumo ir riboto veiksnumo nustatymo pasekmės yra skirtingos. Neveiksnumo atveju asmeniui skiriamas globėjas, kuris visais atvejais sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis. Jei veiksnumas tik apribojamas, asmuo gali priimti sprendimus pats, prižiūrint rūpintojui arba gavus jo sutikimą, t. y. paliekama galimybė pačiam iš dalies įgyvendinti savo teises.

Alternatyvūs pagalbos būdai

Naujos redakcijos Civiliniame kodekse atsiranda ir naujų alternatyvų neveiksnumui. Viena iš jų – galimybė pasirašyti pagalbos priimti sprendimus sutartį. Žmogus, kuriam sunku savarankiškai priimti sprendimus, gali susitarti (ir notariškai tai pavirtinti) su jo pasitikėjimą turinčiu asmeniu (šeimos nariu ar kitu), kad šis padės priimti sprendimus. Vėl panašus pavyzdys – jei žmogui dėl ligos, negalios, amžiaus ar kitų priežasčių sunku atlikti bankines operacijas, sutartimi galima numatyti, kad jo atstovas prireikus padės bendrauti su bankais, atlikti vieną ar kitą operaciją, tvarkyti banko sąskaitą ir pan. Pagalbos priimti sprendimus sutartis, patvirtinta notaro ir registruota neveiksnių asmenų registre, galios visose įstaigose – jos turės priimti abu žmones kartu. D. Juodkaitė pateikė pavyzdį – žmogui, turinčiam proto negalią, nenorima palikti palikimo. Arba, tarkim, jis jau turi tą turtą, bet negali juo visavertiškai disponuoti. Pasirašęs minėtą sutartį, žmogus, padedant kitam asmeniui, galės šią savo teisę įgyvendinti. Pasak teisininkės, ši sutartis šiek tiek panaši į mums įprastą įgaliojimą.

Kitas naujas dalykas Civiliniame kodekse – išankstinis nurodymas. Tai notaro tvirtinama sandorio forma, kai žmogus gali išreikšti savo valią tam atvejui, jei staiga būtų pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu. Ši sandorio forma panaši į testamentą, kuomet iš anksto nurodoma asmens valia dėl jo turtinių ar asmeninių neturtinių teisių. Tarkim, žmogui diagnozuota Alzheimerio liga ir jis žino, kad po metų nebegalės adekvačiai priimti sprendimų arba serga sunkia liga, dėl kurios taip pat greitai nepajėgs išreikšti savo valios. Jis išankstiniu nurodymu gali pasakyti, kad jo finansus tvarkytų vienas arba kitas asmuo arba, tarkim, pasirinkti, kur norėtų gyventi (nenori būti apgyvendintas globos įstaigoje), o galbūt žmogui svarbu nurodyti, kad jam neduotų vaistų, kurių jis netoleruoja, ir pan.

Kokia to nauda?

D. Juodkaitės teigimu, Lietuvoje apie 6 tūkst. asmenų pripažinti neveiksniais. Jie neturi jokių teisių. Iki šiol buvusi teisinė bazė leido vienu sprendimu žmogų pasmerkti visam gyvenimui – neveiksnumas buvo nustatomas neribotam laikui. Teismo priimtas sprendimas buvo beveik negrįžtamas, nebent globėjas ar kažkas kitas gera valia bandytų tą sprendimą atstatyti. Bet tai labai reti atvejai. Beje, nemažai neveiksnių asmenų gyvena globos namuose, jų globėjai yra institucijos.

Naujieji Civilinio kodekso pakeitimai nurodo, kad asmuo, pripažintas neveiksniu, galės bent kartą per metus pats kreiptis į teismą dėl jo statuso peržiūrėjimo, be to, speciali komisija, sudaryta savivaldybėse, privalės kas metus įvertinti kiekvieno neveiksniu pripažinto žmogaus situaciją ir jei matys pokyčius, turės kreiptis į teismą, kad būtų peržiūrėtas jo statusas. Taigi per 2 metus nuo Civilinio kodekso įsigaliojimo turės būti peržiūrėtas visų neveiksnių asmenų statusas.

Neveiksniais gali būti pripažįstami tiktai psichikos ir proto sutrikimų turintys asmenys, o psichikos sutrikimų yra pačių įvairiausių. Vienas iš dažniausių atvejų, kada nustatomas neveiksnumas – senatvinė demencija. Tačiau teisiškai gali atsitikti ir taip, kad žmogui veiksnumas gali būti apribotas ir dėl depresijos. Teisininkė pasakoja, kad jai teko bendrauti su visiškai blaivaus proto neveiksniais asmenimis. Yra tekę susidurti ir su piktnaudžiavimo atvejais, kai šeimos nariai nori disponuoti artimojo turtu, finansais, todėl siekia panaikinti jo veiksnumą. Toks žmogus tampa beteisiu, bejėgiu pasipriešinti, netenka galimybės pats tvarkytis savo gyvenimą. Įsigaliojus naujiesiems Civilinio kodekso pakeitimams bus privaloma pateikti daug papildomų įrodymų, kad iš tiesų žmogus nesupranta savo veiksmų pasekmių: be sveikatos priežiūros įstaigos pateiktų dokumentų, turės būti pridėta ir socialinio darbuotojo išvada, galbūt net įrodymai iš jo aplinkos, ką žmogus gali ar negali, ką suvokia ar ne. Pasak teisininkės, tai yra iššūkis, reikia labai pasiruošti, žmogaus gebėjimus, funkcijas, suvokimo galimybes įvertinti kuo objektyviau.

Einame pažangiu keliu

D. Juodkaitės teigimu, dabar Lietuvoje galiojantis Civilinis kodeksas yra paremtas dar sovietiniais laikais galiojusiomis nuostatomis dėl teisinio neveiksnumo, kurios perkeltos iš 1964 m. Tarybinio Civilinio kodekso, ir nebeatitinka realybės. Nevyriausybinės organizacijos jau prieš 10 metų pradėjo kalbėti, kad jį būtina peržiūrėti. Didžiausius pokyčius šioje srityje nulėmė JT Neįgaliųjų teisių konvencija, kuri dar 2006 m. konstatavo, kad visi neįgalūs asmenys turi teisę į veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, t. y. dėl turimos negalios jokiu būdu žmogus negali būti naikinamas kaip teisės subjektas. Tose srityse, kur jis kažko negali, Konvencija siūlo jam suteikti reikiamą pagalbą. Galbūt žmogus nemoka tvarkyti finansų, bet jis gali priimti sprendimus dėl kasdienės veiklos: valgymo, tvarkymosi, medicininių paslaugų ir pan.

D. Juodkaitės teigimu, Lietuva gana pažangiai pažiūrėjo į Konvencijos 12 str. įgyvendinimą, nes kaip alternatyvą neveiksnumui jau numato pagalbos modelius. Tai nauji dariniai, apie kuriuos dar daug reikės kalbėti, diskutuoti. Šių pokyčių sėkmė priklausys nuo to, kaip jie bus taikomi praktikoje. Teismui bus didelis iššūkis įvertinti, kokia riba tarp neveiksnumo ir riboto veiksnumo. Jei teismai pasirinks lengvesnį sprendimą – nustatys neveiksnumą vienoje ar kitoje srityje, realių pokyčių gali tekti ir palaukti.

Vis dėlto D. Juodkaitė apgailestauja, kad galimybė nustatyti neveiksnumą liko. Latvijoje neveiksnumo institutas panaikintas nuo 2014 m. sausio, tiesa, jie neturi numatę alternatyvų – pagalbos priimant sprendimus.

Straipsnį parengė Aurelija BABINSKIENĖ

www.biciulyste.lt