Įtraukus švietimas neįgaliesiems: švietimo politikos ir institucijų problemos, geroji praktika, LNF veiksmai ir siūlomi įtraukaus ugdymo vaikams su negalia sprendimai. Geroji praktika rodo, kad vaikų su negalia įtraukimas į bendrą ugdymo sistemą yra labai svarbus neįgaliųjų integracijai visuomenėje tolimesniuose gyvenimo etapuose. Įtraukus ugdymas padeda formuoti žmonių su negalia bendravimo įgūdžius, informacijos pritaikymą ir pasiekiamumą, lengvesnę adaptaciją visuomenėje.
Įtraukus švietimas, kaip šalies siekis ir pareiga, yra įtvirtintas tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, tarp kurių ir JT Konvencija (Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija). LNF nuolatos ieško sprendimų, kaip įtraukusis švietimas galėtų būti prieinamesnis kuo didesnei visuomenės daliai.
Lietuvoje pradedama įgyvendinti įtraukiojo švietimo koncepcija, tačiau šalyje vis dar veikia 47 specialiosios mokyklos. Jose mokosi apie trečdalis mokyklinio amžiaus vaikų su negalia: 8 472 mokiniai mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, 3 416 – specialiosiose mokyklose.
Iš viso šalyje yra apie 14 800 vaikų su negalia.
Deja, įtraukiojo švietimo kokybė Lietuvoje vertinama prastai. Bendrojo lavinimo mokyklose trūksta pedagogų, kurie galėtų kompetentingai dirbti su skirtingų negalių vaikais, todėl įtraukiai mokomi vaikai su negalia ne visada gauna kokybiškas švietimo paslaugas. Dėl nepakankamo pasirengimo priimti vaikus su negalia ir suteikti jiems reikiamas paslaugas kenčia visi mokiniai, todėl nekokybiškas įtraukusis švietimas lemia visų vaikų (ir ypač tėvų) susipriešinimą. Lietuvos aklųjų ir kurčiųjų bendruomenės pastebi, kad įtraukiuoju būdu besimokantys klausos ir regos negalias turintys vaikai neretai patiria patyčių, gauna prastesnį išsilavinimą, todėl vėliau sunkiai konkuruoja darbo rinkoje. Po tokių patirčių dalis mokinių su negalia pasirenka ugdymą specialiosiose mokyklose ar tokį ugdymą jiems parenka tėvai.
