Please ensure Javascript is enabled for purposes of website accessibility Neįgaliųjų įdarbinimas | LNF - Lietuvos Negalios Organizacijų Forumas

Neįgaliųjų įdarbinimas Lietuvoje: žmonių su negalia įdarbinimo politika ir jos problemos, LNF veiksmai ir siūlomi sprendimai neįgaliųjų darbo galimybėms atviroje darbo rinkoje. Bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Užimtumo tarnyba, LNF siūlo veiksmingus sprendimus ir skatinimo priemones, kad žmonių su negalia įdarbinimas vyktų kuo efektyviau ir sparčiau. Taip pat LNF drauge su partneriais įgyvendina Europos socialinio fondo remiamą projektą, kuriuo siekia, kad neįgaliųjų įdarbinimas būtų skatinamas net labiausiai segreguotiems žmonėms su negalia, gyvenantiems ilgalaikėse socialinės globos institucijose (pensionuose). LNF pozicija – darbas žmonėms su negalia ir jų integracija darbo rinkoje turi būti vertinami individualiai, atsižvelgiant į žmogaus kompetencijas bei potencialą tobulėti ateityje.

Kita riboto darbingumo žmonių įdarbinimo politikos yda – siauras pagalbos paslaugų spektras ieškant darbo ir jau darbo vietoje, kur turintiems negalią kyla daugiausiai iššūkių. Iki šiol Lietuvoje žmonių su negalia įdarbinimas buvo paremtas darbo užmokesčio subsidijavimo priemone, kuri yra labai brangi, užtikrina tik menkos dalies šios grupės narių įdarbinimą ir nukreipta į darbdavio rėmimą, o ne darbuotojo su negalia kvalifikacijos kėlimą ir darbinių įgūdžių stiprinimą. Subsidijai pasibaigus, žmogus su negalia paprastai atleidžiamas, o suteiktos paslaugos, kvalifikacijos kėlimas įgalintų išlikti darbo rinkoje.

Lietuvoje yra 164 000 darbingo amžiaus žmonių su negalia, iš jų dirba tik 27 procentai. Didžioji dalis dirbančiųjų tiek atviroje darbo rinkoje , tiek segreguojančiose įmonėse – lengvos ir vidutinės negalios žmonės. Sudėtingiausia įsidarbinti turintiems dar sunkesnę negalią (vadinamąją pirmąją grupę) – jų darbo rinkoje tik apie 1000. Nors segreguojančios įmonės visame pasaulyje yra kuriamos būtent pačios sunkiausios negalios žmonėms, Lietuvoje vadinamosios socialinės įmonės tokių žmonių beveik nepriima net valstybei numačius aukštą darbo užmokesčio subsidiją.
2017 metais socialinėms įmonėms, įdarbinusioms beveik 6000 darbuotojų su negalia, valstybė skyrė 35 milijonus eurų paramos, kuri panaudota beveik vien darbo užmokesčio subsidijai. Atviroje darbo rinkoje dirba apie 40 tūkst. žmonių su negalia, bet jų darbdaviai tais pačiais metais dalijosi tik 3,5 mln. paramą.
Būtina peržiūrėti egzistuojantį darbingumo nustatymą, kuris tiesiogiai susijęs su paramos darbo rinkoje sistema. Iki šiol darbingumo nustatymas remiasi beveik vien medicininiais kriterijais, o socialiniai veiksniai vertinami nepakankamai. Ne tik pati negalia, bet ir žmogaus išsilavinimas, darbo pobūdis (jei dirba), gyvenamoji vieta, galimų negalios kompensavimo priemonių pasiekiamumas apibrėžia, kokios konkrečios pagalbos reikia darbo vietoje. LNF laikosi pozicijos, kad darbingumas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant ir į socialinius veiksnius bei numatant reikalingas pagalbos priemones (pavyzdžiui, darbo vietos pritaikymą, pavėžėjimą, kompensacinę techniką, kvalifikacijos kėlimą ar kt.), kad negalia turėtų kuo mažiau įtakos žmogaus darbingumui.
LNF veiksmai žmonių su negalia įdarbinimo srityje

Naujienos