Po daugiau nei savaitę trukusios suirutės, LR Seimas pagaliau priėmė naują Lygių galimybių įstatymo pataisą, kuria draudžiama diskriminacija dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.
Lietuvos ir tarptautinių visuomeninių žmogaus teisių organizacijų nepasitenkinimas kilo po to, kai LR Seime buvo įregistruotas Lygių galimybių įstatymo projektas, kuriame neliko trijų svarbių ES antidiskriminacinės politikos pagrindų – amžiaus, negalios ir lytinės orientacijos.
Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“, atstovaudama keturiolikos didžiausių neįgaliųjų organizacijų interesus, dėl susiaurinto nediskriminavimo principo taikymo ir tolerancijos principus pažeidžiančių LR Seimo veiksmų kreipėsi į LR Seimą, Prezidentą, Vyriausybę, Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių komisarą bei Lietuvą atstovaujančius europarlamentarus.
„Džiaugiamės, kad vakar buvo patvirtintas Lygių galimybių įstatymas, apimantis visas diskriminacijos formas, tačiau suvokiame, kad vien šis įstatymas neišmokys būti tolerantiškais, – teigia Dovilė Juodkaitė, laikinai pareigas einanti LNF Prezidentė. – Kai kurių Seimo narių veiksmai ir pasisakymai priimant įstatymą byloja, kad kol kas nesugebama atsikratyti stereotipinių baimių ir tapti visiems atvira visuomene“.
Visuomenės nuomonių tyrimai rodo, kad Lietuva yra viena netolerantiškiausių Europos valstybių, o skaudžiausia, kad tolerancijos stokoja ateinanti karta – mūsų jaunimas. Nepakantumas, neapykanta atskirų socialinių grupių atžvilgiu formuoja egocentristinę, pagarbą bei humaniškumą praradusią visuomenę. Tokia visuomenė – tai visuomenė be ateities, kurioje remdamiesi nesuvokiamais kriterijais bandome įrodyti, kad esame „lygesni tarp lygių“.
Jau dabar Europos tarptautinės organizacijos sunerimusios dėl europinių teisės aktų ir joje įtvirtintų nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje. Nors garsiai deklaruojame, kad esame visiems atviri europiečiai, pastarieji ir panašūs įvykiai tik didina tokias abejones, atskleisdami realius valstybėje egzistuojančios diskriminacijos politikos užkulisius.,
„Pastarasis siekis panaikinti diskriminacijos draudimą kai kurių socialinių grupių (tame tarpe ir neįgaliųjų) atžvilgiu ne tik sukūrė nestabilumo ir nepasitikėjimo nuotaikas visuomenėje, bet ir ženkliai įtakojo neįgaliųjų integracijos į visuomenę procesus. Buvo kvestionuotas šių asmenų kaip valstybės piliečių vertingumas, lygiateisiškumas. Todėl ateityje žmogaus teises ginančioms organizacijoms prireiks dvigubai daugiau pastangų siekiant efektyvaus nediskriminacijos principo įgyvendinimo,“ – pastebi D. Juodkaitė.
