Please ensure Javascript is enabled for purposes of website accessibility Daugiau pažinimo – mažiau sutrikimo – LNF – Lietuvos Negalios Organizacijų Forumas

Daugiau pažinimo – mažiau sutrikimo

Sutrikai bendraudamas su žmogumi, turinčiu negalia? Padėsime „nuimti įtampą“.

Lietuvos negalios organizacijų forumas įgyvendina informacinę kampaniją „Daugiau pažinimo – mažiau sutrikimo. Jos tikslas – supažindinti visuomenę su negalios etiketu: pasidalinti pačių žmonių su negalia patarimais, ką verta žinoti ir ko vengti bendraujant su turinčiaisiais skirtingas negalias.

 Turbūt kiekvienas esame sutrikę bendraudami su žmonėmis, turinčiais negalią:

„Nežinojau, kur dėti akis.“
„Bijojau užkalbinti. Pasimečiau. Sustingau.“
„Judančiam rateliuose pasiūliau eiti. Paskui vis atsiprašinėjau.“
„Supratęs, kad žmogus negirdi, tiesiog pabėgau.“
„Iš įtampos pradėjau berti žodžius, dėl kurių dabar gėda.“
„Norėjau padėti, bet tik pridariau problemų.“

Baimė užkalbinti, nežinojimas, kaip užmegzti kontaktą su kalbančiu gestų kalba ar neregiu, nevalingai kylantys gailesčio jausmas, noras padėti kiekviename žingsnyje ir visiškas pasimetimas bendraujant su žmonėmis, kurie turi intelekto ar raidos sutrikimų – tokios yra dažno patirtys, bandant užmegzti dialogą.

Žmonės su negalia taip pat gali papasakoti daugybę istorijų iš savo perspektyvos. Kai buvo nesuprasti, įžeisti, ignoruojami, nuvertinti ar, atvirkščiai, apgaubti varginančia globa, lyg negalia būtų esminis jų asmenybės bruožas.

Šiose situacijose kaltų nėra. Jose atsiduriame dėl ilgalaikės žmonių su negalia izoliacijos. Dėl to, kad mums nebuvo sudarytos sąlygos vieniems kitus pažinti kasdienybėje – darželiuose, žaidimų aikštelėse, mokyklose, universitetuose ir darbo vietose. Bet niekas nėra prarasta. Susipažinti galime dabar.

Lietuvos negalios organizacijų forumas siūlo tai padaryti sklandžiai ir be sutrikimo. Tiems, kurie neturėjo galimybių žmones su negalia pažinti kasdienybėje, padės negalios etiketas.

Judėjimo negalia

Stenkimės, kad akys būtų viename lygyje

Jei ilgai kalbamės su žmogumi, judančiu vežimėliu, pasistenkime rasti, kur atsisėsti ar atsitūpkime, kad mūsų akys būtų viename lygyje. Bet tai kaskart spręskime pagal konkrečias aplinkybes, nebijodami paklausti, kaip bendrauti žmogui patogiausia.

Padėkime tik atsiklausę ar paprašyti

Dažnai neatsiklausę, ar mūsų pagalba reikalinga, patys imamės iniciatyvos ir norime padėti žmogui vežimėlyje. Judėjimo negalią turinčių žmonių padėtis ir stabilumas vežimėlyje skiriasi, todėl tam tikrais atvejais, nežinodami, kaip padėti, galime pakenkti. Būkime pasiruošę pagelbėti, tačiau visada paklauskime, ar pagalba reikalinga ir kaip ją suteikti.

Bendraukime be tarpininkų, asmeniškai

Kalbėkime su pačiu žmogumi, turinčiu negalią, ne jį lydinčiu asmeniu. Žmonės su negalia pastebi situacijų kai nepažįstamieji mieliau renkasi bendrauti su stovinčiu jų akių lygyje, net jei sprendžiamas judančio rateliuose klausimas. Prisiminkime, žmogus su negalia, kaip ir bet koks kitas, gali kalbėti pats už save.

Bendraukime be tarpininkų, asmeniškai

Kalbėkime su pačiu žmogumi, o ne jį lydinčiu asmeniu. Žmonės su negalia pastebi situacijų, kai nepažįstamieji mieliau renkasi bendrauti su stovinčiu jų akių lygyje, net jei sprendžiamas judančio rateliais klausimas. Prisiminkime – žmogus su negalia, kaip ir bet kuris kitas, gali kalbėti pats už save. 

Nerodykime gailesčio

Nereikškime užuojautos ir nerodykime perdėto meilumo. Neglostykime žmogaus rateliuose, nekeiskime balso bendraudami. Tokiu būdu rodome savo gailestį. Jei norime būti iš tiesų malonūs, tiesiog bendraukime pagarbiai, kaip su bet kuriuo kitu žmogumi.

Atsipalaiduokime. Matykime žmogų – ne jo negalią.

Intelekto
negalia

Visi žmonės su intelekto negalia – skirtingi

Jei kažkada esame susidūrę su žmogumi, turinčiu intelekto negalią, nepamirškime, kad ne visi žmonės su intelekto negalia turės panašių gebėjimų. Intelekto negalios spektras labai platus – nuo žmonių, kurie sunkiai kalba ar kalba sava kalba, iki savarankiškų ir galinčių bendrauti įprastai. Norėdami užmegzti pagarbų kontaktą, skirkime laiko susipažinti.

Kalbėkime aiškiai ir konkrečiai

Daugeliui žmonių su intelekto negalia lengviau bendrauti, kai pašnekovas kalba aiškiai, žiūrėdamas į akis ir vengdamas abstrakčių frazių, perkeltinių prasmių. Pasirinkime paprastus žodžius, stenkimės būti konkretūs.

Nenuvertinkime žmogaus galimybių

Pasitaiko situacijų, kai pamatę žmogų su intelekto negalia, ieškome kito asmens, su kuriuo galėtume bendrauti. Daugybė intelekto negalią turinčių žmonių gali puikiai kalbėti ir sklandžiai susikalbėti. Nenuvertinkime žmogaus su intelekto negalia, bendraukime tiesiogiai.

Atsipalaiduokime. Matykime žmogų – ne jo negalią.

Klausos negalia

Kurtieji nėra nebyliai. Jie kalba gestų kalba

Seniau negirdinčius žmones buvo įprasta vadinti „kurčnebyliais“, tačiau tai žeidžiantis ir klaidinantis terminas. Žmonės su klausos negalia nėra nebyliai – jie kalba gestų kalba, kuri Lietuvoje turi valstybinės kalbos statusą.

Klausos negalią turintys žmonės – skirtingi

Didžioji dauguma klausos negalią turinčių žmonių yra neprigirdintys. Jei sutikote sunkiai girdintį žmogų, kalbėkime aiškiai, lėtai, žiūrėdami į akis. Visiškai negirdintys žmonės dažniausiai naudoja gestų kalbą arba rašo lietuviškai.

Bendraukime su kurčiuoju – ne su vertėju

Bendraujant su kurčiaisiais ypač svarbų vaidmenį atlieka gestų kalbos vertėjai. Visgi, jų buvimas kartais trikdo girdinčiuosius, nes neaišku, su kuo megzti akių kontaktą. Verčiant gestų kalbos vertėjams, prisiminkime – svarbiausias pokalbyje yra kurčiasis. 

Jei vertėjo nėra, žodžius užrašykime

Nesprukime iš situacijos supratę, kad žmogus negirdi ir nekalba mums įprasta kalba. Pokalbis gali vykti rašant žodžius ant lapo ar telefono ekrane.

Atsipalaiduokime. Matykime žmogų – ne jo negalią.

 

Regėjimo negalia

Prisistatykite pirmi

Norint susipažinti su neregiu ar žmogumi, turinčiu ypač silpną regėjimą, nejaukumas kyla dėl to, kad negalime užmegzti akių kontakto. Susipažinkime kitaip – kreipkimės į žmogų prisistatydami pirmi ir, jei reikia, mandagiai prilieskime ranką. Tokiu būdu atkreipę dėmesį toliau galėsime bendrauti įprastai.

Padėkime tik atsiklausę ar paprašyti

Jei regėjimo negalią turintis žmogus drąsiai ir užtikrintai eina gatve ar atlieka bet kokį kitą veiksmą, nepulkime jam padėti neprašyti. Tik tuo atveju, jei matome, kad žmogus erdvėje pasimetęs, paklauskime, ar pagalba reikalinga.  Išgirdę teigiamą atsakymą, pasiūlykime įsikibti į parankę (netempkite žmogaus per jėgą). Jei žmogus naudojasi baltąja lazdele, svarbu žodžiu įspėti apie kliūtis, kurių neregys pajusti negali.

Nebijokime žodžio „žiūrėk“

Pasakę „pažiūrėk“ ar panašų žodį, kuris tiesiogine prasme netinkamas nematantiems žmonėms – nesutrikime. Nereikia keisti žodyno kalbant su negalią turinčiu žmogumi. Nebijokime ir pajuokauti – tai mažina įtampą. Svarbu bendrauti pagarbiai, nesiekiant pažeminti ar pasityčioti iš žmogaus dėl jo negalios.

Nerodykime gailesčio

Žmonės su regėjimo negalia išties patiria iššūkių, tačiau naudodami įvairias technologijas, gaudami prieinamą informaciją ir turėdami galimybę naudotis pritaikyta infrastruktūra, jie gali gyventi visavertį gyvenimą. Tad nevertinkime neregių ir silpnaregių gyvenimo tik iš savo perspektyvos, nepulkime jiems reikšti užuojautos. Gailestis gali pažeminti ir sutrikdyti žmogų. Tai tikrai nepadeda kurti lygiaverčio santykio, kurio nori bet kuris žmogus, taip pat ir turintis negalią.

Atsipalaiduokime. Matykime žmogų – ne jo negalią.

Informacinės kampanijos „Daugiau pažinimo – mažiau sutrikimo“ partneriai:

Informacinės kampanijos vaizdo klipai sukurti įgyvendinant ES fondų finansuojamą projektą „Inovatyvios priemonės – žmonių su negalia bendruomenės aktyvinimui įsitraukti į viešojo valdymo procesus”.