Žmonių su negalia skurdo rizika Lietuvoje išlieka viena didžiausių Europos Sąjungoje – net 38,2 proc. Tokį aukštą rodiklį lemia ne pavieniai sunkumai, o įsisenėjusios sisteminės problemos, kurios palaiko žmonių su negalia socialinę atskirtįViena pagrindinių skurdo rizikos priežasčių – žmonių su negalia priklausomybė nuo socialinių išmokų. Lietuva pagal BVP dalį, skiriamą negalios socialinėms išmokoms, tarp 35 Europos šalių užima tik 23 vietą, skirdama vos 1,3 proc. (Eurostat, 2023). Nors išmokos pasiekia platų gavėjų ratą, jos mažos ir nepadeda efektyviai mažinti skurdo, ypač tarp žmonių su sunkia negalia, neturinčių darbo ar pakankamo darbo stažo.
Nedarbas ir ribotos galimybės dirbti
Lietuvoje dirba tik apie 36,7 proc. darbingo amžiaus žmonių su negalia, kai tarp negalios neturinčiųjų užimtumo lygis siekia 78,4 proc. (Valstybės duomenų agentūra, 2023). Sunkios negalios asmenų užimtumas vis dar dažnai siejamas tik su socialinėmis paslaugomis, o ne su aktyviu dalyvavimu darbo rinkoje.
Atskirtis švietimo sistemoje
Tarp 15–64 m. asmenų su negalia aukštąjį išsilavinimą turi tik 23 proc., kai tarp negalios neturinčių asmenų – 44 proc. Tarp žmonių su sunkesne negalia vos 11,3 proc. yra baigę aukštąją mokyklą, o 30,2 proc. iš švietimo sistemos iškrenta jau po 10 klasės. Ypač neramina jaunimo su sunkia negalia padėtis: net 81,6 proc. 18–24 m. jaunų žmonių anksti iškrenta iš švietimo sistemos (Eurostat, 2024 m.).Naujoji nacionalinė suaugusiųjų švietimo platforma „KURSUOK“ iš 1 448 mokymų programų žmonėms su negalia siūlo vos 39,iš kurių beveik visos pritaikytos tik judėjimo negalią turintiems asmenims. Tai atskleidžia, kad mokymosi galimybės vis dar nėra lanksčios ir pritaikytos įvairių negalių turintiems žmonėms.
Lietuvos negalios organizacijų forumas ragina:
- Užtikrinti minimalų pajamų lygį, mažinant priklausomybę nuo socialinių išmokų.
- Kurti prieinamą ir įtraukią švietimo sistemą, sudarančią sąlygas tęstiniam mokymuisi visą gyvenimą.
- Pertvarkyti užimtumo politiką, kad darbo formos būtų lanksčios ir atitiktų individualius asmens poreikius, užtikrinant pagalbą tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.
- Integruoti socialines užimtumo paslaugas į Užimtumo įstatymą kaip lygiavertes užimtumo formas, finansuojamas valstybės ir ES lėšomis, sudarant galimybę pereiti į atvirą darbo rinką.
Žmonių su negalia skurdo mažinimas reikalauja ne tik didesnės finansinės paramos, bet ir sisteminių pokyčių – mažesnės priklausomybės nuo išmokų, lankstaus, įtraukaus požiūrio į švietimą, darbą ir bendruomenines paslaugas, kad Lietuvoje kiekvienas žmogus su negalia galėtų gyventi oriai ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Kviečiame susipažinti su Skurdo ir socialinės atskirties apžvalga, kurią parengė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas.