Atlikto tyrimo „Nematomas rūpestis, neišgirsti poreikiai: ukrainiečių šeimų, besirūpinančių artimaisiais su negalia, situacija ES“ duomenys atskleidžia šių šeimų padėtį Europos Sąjungoje. Vienlapyje pristatomi pagrindiniai tyrimo rezultatai, šalių praktikos bei išryškinamos esminės politikos spragos ir rekomendacijos.
Nuo 2022 m. iš Ukrainos pasitraukė daugiau nei 6 milijonai žmonių, o reikšminga jų dalis – šeimos, kuriose gyvena asmenys su negalia. Vertinama, kad maždaug penktadalyje tokių namų ūkių bent vienas asmuo turi negalią, o ilgalaikę priežiūrą daugeliu atvejų užtikrina artimieji, dažniausiai moterys. Neformali priežiūra išlieka nematoma ir nepakankamai pripažįstama: didžioji jos dalis nėra apmokama, nors įsipareigojimai dažnai riboja šeimų galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime.
Tyrimo „Nematomas rūpestis, neišgirsti poreikiai: ukrainiečių šeimų, besirūpinančių artimaisiais su negalia, situacija ES“ santrauka.
Lietuvos situacija atskleidžia panašias tendencijas. Šalyje gyvena apie 76 tūkst. nuo karo pasitraukusių ukrainiečių, iš kurių dalis nurodo turintys sunkią negalią. Tyrimas taip pat parodė, kad beveik pusė apklaustųjų patyrė diskriminaciją ieškodami darbo ar būsto. Tai rodo, kad, nepaisant taikomų priemonių, realios integracijos galimybės išlieka ribotos.
Analizuojant skirtingų šalių patirtis, išryškėja bendros problemos: nėra vieningo neformalių globėjų pripažinimo Europos Sąjungos lygiu, o esamos politikos priemonės dažnai neatitinka realių žmonių poreikių. Papildomus iššūkius kelia ribotos galimybės įsidarbinti, sudėtinga prieiga prie būsto, ir socialinė izoliacija, kurią lydi emocinis ir fizinis nuovargis.
Atsižvelgiant į šias įžvalgas, tyrime pateikiamos rekomendacijos, orientuotos į sisteminius pokyčius. Pabrėžiama būtinybė pripažinti globėjų statusą Europos Sąjungoje, užtikrinti lengvesnę prieigą prie išmokų ir paslaugų, stiprinti bendruomenėje teikiamas paslaugas, kurti lanksčias įsidarbinimo galimybes.
*Tyrimas atliktas įgyvendinant tarptautinį projektą „It’s Ability!“, kurio tikslas – stiprinti globėjų iš Ukrainos, besirūpinančių artimaisiais su negalia, integraciją šiose šalyse. Projektas yra Social Innovation+ iniciatyvos dalis, finansuojama Europos Sąjungos. Išsakytos nuomonės atspindi tik projekto vykdytojų požiūrį ir nebūtinai atitinka Europos Sąjungos poziciją. Europos Sąjunga nėra atsakinga už šią informaciją.
//EN
The findings of the study “Invisible Care, Unmet Needs: The Situation of Ukrainian Caregivers of Persons with Disabilities in the EU” reveal the situation of these families across the European Union. The factsheet presents key results, country practices, and highlights major policy gaps and recommendations.
Since 2022, more than 6 million people have fled Ukraine, a significant share of whom are families that include persons with disabilities. It is estimated that in around one-fifth of these households, at least one person has a disability, while long-term care is most often provided by family members, typically women. Informal care remains largely invisible and insufficiently recognized: most of it is unpaid, even though caregiving responsibilities often limit families’ opportunities to participate in the labor market and in society.
Summary of the study “Invisible Care, Unheard Needs: The Situation of Ukrainian Families Caring for Relatives with Disabilities in the EU”
The situation in Lithuania reflects similar trends. Approximately 76,000 people who have fled the war in Ukraine are currently living in the country, some of whom report having severe disabilities. The study also shows that nearly half of respondents experienced discrimination when seeking employment or housing. This indicates that, despite existing measures, real opportunities for integration remain limited.
Analysis across different countries reveals common challenges: there is no unified recognition of informal caregivers at the EU level, and existing policy measures often fail to meet actual needs. Additional barriers include limited employment opportunities, difficulties in accessing housing, and social isolation, often accompanied by emotional and physical strain.
In response to these findings, the study puts forward recommendations aimed at systemic change. It highlights the need to recognize the status of informal caregivers at the EU level, ensure easier access to benefits and services, strengthen community-based services, and create more flexible employment opportunities.
*This material was produced within the framework of the project “It’s Ability! – Fostering the Integration of Caregivers for Persons with Disabilities among Ukrainian Refugees in Germany, Poland, and Lithuania” (project short name: It’s Ability!). This project is part of the Social Innovation+ Initiative funded by the European Union. Views and opinions expressed are however those of the author(s) only and do not necessarily reflect those of the European Union or European Social Fund Agency. Neither the European Union nor the Granting Authority can be held responsible for them.
