Kas yra tinkamas sąlygų pritaikymas ir kaip šį principą taikyti praktikoje?
Tinkamas sąlygų pritaikymas – tai konkrečiu atveju reikalingas aplinkybių pakeitimas ar kliūčių
pašalinimas, kad žmogus su negalia galėtų lygiai su kitais naudotis savo teisėmis, paslaugomis
ir galimybėmis.
Jis tampa ypač svarbus tada, kai bendrų prieinamumo priemonių nepakanka ir konkrečiam
žmogui reikia individualaus sprendimo. Tai gali būti pagalba ar sąlygų pritaikymas apsiperkant,
darbo vietoje, keliaujant, mokantis ar naudojantis kitomis paslaugomis, kad žmogus galėtų
savarankiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Svarbu atskirti prieinamumo užtikrinimą nuo tinkamo sąlygų pritaikymo. Prieinamumas
reiškia iš anksto kuriamą aplinką, informaciją, paslaugas ir procesus, kuriais galėtų naudotis kuo
daugiau žmonių. Tinkamas sąlygų pritaikymas reikalingas konkrečioje situacijoje, kai bendrų
priemonių nepakanka individualiems žmogaus poreikiams atliepti.
Todėl tinkamas sąlygų pritaikymas prasideda nuo dialogo – įsiklausymo į žmogaus poreikius ir
kartu ieškant sprendimo.
Pristatome vaizdo pasakojimų ciklą, kuriame rodoma, kaip tinkamas sąlygų pritaikymas veikia
praktikoje. Skirtingos situacijos atskleidžia tą patį principą: lygybei užtikrinti neužtenka vienodų
sąlygų, ir kartais reikia individualaus sprendimo, kuris pašalintų konkrečiam žmogui kylančias
kliūtis.
Kai bendro prieinamumo nepakanka: pagalba oro uoste
Atnaujinant Vilniaus oro uosto erdves vis daugiau dėmesio skiriama universalaus dizaino ir
prieinamumo principams. Tačiau net ir prieinamoje aplinkoje gali būti situacijų, kai žmogui su
negalia reikia papildomos individualios pagalbos.
Oro uoste teikiama pagalba keleiviams yra vienas iš pavyzdžių, kaip bendrą aplinkos
prieinamumą gali papildyti konkrečiam žmogui reikalingas individualus sprendimas. Bendrieji
prieinamumo standartai ir tinkamas sąlygų pritaikymas turi būti taikomi kartu, kad žmogus galėtų
keliauti saugiai ir savarankiškai.
Tinkamas sąlygų pritaikymas studijose
Tinkamas sąlygų pritaikymas švietimo srityje reiškia galimybę atsižvelgti į individualius, su
negalia susijusius studento poreikius. Tai gali apimti studijų medžiagos pateikimą prieinamu formatu, atsiskaitymų organizavimą prieinamu būdu, fizinės aplinkos prieinamumo užtikrinimą ar
kitus individualius sprendimus, reikalingus studijų procese.
Vytauto Didžiojo universiteto pavyzdžiai rodo, kad sąlygų pritaikymas prasideda nuo dialogo su
studentu: aptariami jo poreikiai, studijų procese kylančios kliūtys ir kartu ieškoma tinkamų
sprendimų. Pavyzdžiui, studentui su regos negalia gali reikėti studijų medžiagos, pateikiamos
prieinamu formatu, pritaikytų atsiskaitymų, ar fizinės aplinkos pritaikymo. Svarbu, kad švietimo
įstaigoje veiktų aiškus mechanizmas, leidžiantis studentams kreiptis dėl reikalingų pritaikymų.
Universitete vienas iš tokio mechanizmo pavyzdžių – negalios koordinatoriai, į kuriuos studentai
gali kreiptis dėl studijų procese kylančių kliūčių ir reikalingų pritaikymų. Koordinatoriai padeda
įvertinti studento poreikius, ieškoti tinkamų sprendimų ir koordinuoti jų įgyvendinimą universitete.
Kitas pavyzdys – studentė, kuri dėl sveikatos būklės galėjo būti tik gulimoje padėtyje. Studijų
procesas buvo organizuotas taip, kad ji galėtų mokytis namuose: dėstytojai atvykdavo pas
studentę, buvo užtikrinta galimybė gauti reikalingą studijų medžiagą ir atsiskaityti už studijų
dalykus. Taip pritaikius studijų procesą, studentė galėjo tęsti ir sėkmingai baigti studijas.