Tyrimas atskleidė, kokį streso lygį patiria žmones su negalia slaugantys artimieji

LNF drauge su Vilniaus Universiteto mokslininke Liubove Murauskiene atlikta žmones su negalia slaugančių artimųjų apklausa parodė, kad 15 proc. respondentų patiria sunkų stresą,  o daugumos streso lygis ( per 40 proc.)  priskirtinas prie vidutinio-sunkaus. Lyginant neseniai publikuotus kitų šalių mokslininkų rezultatus,  didesnis streso lygis  buvo nustatytas tik Ispanijos šeimose, kur teikiama pagalba mirštančiam šeimos nariui. Panašų streso lygį nuolat patiria ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų tėvai ar globėjai. Taigi, galima teigti, kad negalia Lietuvoje daugumai šeimų, kuriose yra žmogus su negalia, ir patiems žmonėms su negalia sukelia stiprų nuolatinį stresą.

Apklausos dalyvių atsakymai parodė, kad dažniausiai stresas yra patiriamas dėl to, kad žmonės su negalia yra priklausomi nuo pagalbą teikiančio šeimos nario, baimės dėl žmogaus su negalia ateities ir dėl to, kad šeimos narys turi suderinti priežiūrą ir kitas pareigas namuose bei darbe.

Šeimos narių streso ir pavargimo dėl rūpinimosi savo artimuoju, arba, emocinės ar fizinės sveikatos, socialinio gyvenimo ir finansinės padėties atžvilgiu vertinimui mokslininkai dažnai naudoja Dr. S. Zarit klausimyną. Verčiant tiesiogiai iš anglų kalbos tai yra „naštos“ matavimo klausimynas, kuris yra laikomas patikima ir tinkama skale, pasižyminčia geromis psichometrinėmis savybėmis.

Tyrimas finansuojamas iš nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo 2020 metų projekto.