Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė parlamente pradėtoms svarstyti įstatymo pataisoms, kurios padės neprarasti socialinių garantijų ir išmokų tiems asmenims su negalia, kuriems darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus pagal ankstesnę, iki 2024 metų galiojusią tvarką.
Šią Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkės socialdemokratės Indrės Kižienės iniciatyvą vienbalsiai palaikė 5 komiteto nariai.
Seimo komitetas – už tai, kad asmenims su negalia būtų išsaugotos jų socialinės garantijos
Pritardama įstatymo pataisoms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos grupės vadovė Daiva Zabarauskienė sakė, kad ministerija taip pat siūlo numatyti galimybę kompensuoti išmokas tiems, kuriems dėl pasikeitusio reguliavimo jos sumažėjo.
„Tai reiškia, kad žmonėms nereikės patiems kreiptis, bus automatiškai atlikta“, – trečiadienį Žmogaus teisių komiteto posėdyje sakė D. Zabarauskienė.
Beje, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo teisingumą ir žmonių teisėtus lūkesčius, Vyriausybė pasiūlė asmenims su negalia išmokėti nepriemokas, kurios susidarė dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių aplinkybių.
Jei Seimas pritartų, įstatyme atsirastų nauja nuostata, kad išmokas administruojančios įstaigos, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo įsigaliojimo dienos, mokėdamos išmokas kartu išmokėtų ir jų nepriemokas, jei tokių yra.
Seimo komiteto posėdyje dalyvavusi Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė džiaugėsi, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, bus užtikrinti teisėti žmonių lūkesčiai.
I. Kižienė pasiūlė spręsti problemą, kai dalis žmonių su negalia, kuriems darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus pagal ankstesnę tvarką, formaliai lieka „pririšti“ prie senojo statuso.
„Nors jų sveikatos būklė yra nepasikeitusi ir ilgalaikė, pasikeitus negalios vertinimo sistemai, jų teisės nebuvo automatiškai sulygintos su tų asmenų, kuriems dalyvumo lygis dabar nustatomas neterminuotai”, – sakė I. Kižienė.
Dėl to, anot jos, kai kuriems iš naujo yra perskaičiuojamos socialinės išmokos arba kyla rizika jas prarasti.
ELTA primena, kad Seimas po pateikimo yra pritaręs I. Kižienės pateiktoms Neįgaliųjų socialinės integracijos ir Šalpos pensijos įstatymų pataisoms, kurios po svarstymo komitetuose Seimo plenarinėje salėje vėl turėtų atsirasti birželio mėnesį.
I. Kižienė siūlo nustatyti aiškią taisyklę: jeigu žmogui iki 2023 metų pabaigos darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus, sulaukus šio amžiaus, jis automatiškai būtų laikomas lygiu neterminuotam dalyvumo lygiui. Tam nereikėtų papildomų prašymų ar naujų vertinimų.
Anot I. Kižienės, taip būtų užtikrintas socialinių garantijų tęstinumas bei išvengta situacijų, kai žmonės atsiduria blogesnėje padėtyje vien todėl, kad jų negalia buvo įvertinta anksčiau nei pasikeitė teisinė tvarka.
Pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusį teisinį reglamentavimą darbingumo lygis buvo nustatomas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, o neterminuotai galėjo būti nustatytas tik išimtiniais atvejais, t. y., dėl profesinės ligos arba nelaimingo atsitikimo darbe.
2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui, suaugusiems, įskaitant ir senatvės pensijos amžiaus asmenis, dalyvumo lygis gali būti nustatomas neterminuotai.
Straipsnio originalas publikuotas portale TV3.LT
