Žmonių su negalia padėtis Lietuvoje: ką rodo Europos Komisijos vertinimas?

Europos semestro ciklas: 2026 m. apžvalga

2026 m. birželio pradžioje Europos Komisija paskelbė Europos Semestro Pavasario
Paketą. Europos semestras yra kasmetinis ciklas, kurio metu Europos Komisija
vertina ES valstybių narių politikos iššūkius, pateikiant šalių ataskaitas ir
konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas. Nors šios rekomendacijos nėra
privalomos, tačiau valstybės narės privalo pranešti Komisijai, kaip jos ketina spręsti
šias problemas ir įgyvendinti siūlomus būtinus veiksmus. Svarbu pažymėti, kad nuo
2028–2030 m. šios išvados taps pagrindu nustatant ES lėšų panaudojimo prioritetus.

Europos negalios forumas parengė trumpą apžvalgą apie Europos Semestro
ataskaitose ir rekomendacijose pateiktus vertinimus dėl negalios.

Bendras negalios klausimų prioritetizavimas 2026 m. cikle

2026 m. Europos semestro ciklas žymi lūžio tašką, rodantį gerokai didesnį dėmesį
negalios klausimams visoje Europos Sąjungoje:

• Rekordinis dėmesys: 2026-ieji tapo rekordiniais metais pagal negalios
  paminėjimų skaičių šalių ataskaitose – iš viso ši tema paminėta 591 kartą.
  Lietuva (36 paminėjimai) pateko tarp šalių, kurių ataskaitose šiems
  klausimams skirta daugiausia dėmesio, kartu su Airija, Kipru, Rumunija,
  Kroatija, Latvija ir Lenkija.
• Finansinė svarba ateičiai: Nors Europos semestro rekomendacijos šiuo
  metu nėra privalomos, pabrėžiama, kad nuo 2028–2030 m. ES ilgalaikio
  biudžeto šios išvados taps pagrindu nustatant prioritetus, kur šalys narės
  turėtų leisti ES lėšas. Tai reiškia, kad dabartinės rekomendacijos dėl negalios
  tiesiogiai veiks būsimą finansavimą.
• Dominuojančios temos: Tradiciškai dažniausiai keliami klausimai išlieka
  kliūtys įsidarbinti bei skurdo ir socialinės atskirties rizika. Tačiau šiais
  metais itin aukštai darbotvarkėje atsidūrė ir prieiga prie įtraukaus švietimo.
• Nauji prioritetai: Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas ryškus
  poslinkis link šių sričių:
  • Prieinamas ir įperkamas būstas asmenims su negalia.
  • Deinstitucionalizacija: perėjimas nuo institucinės globos prie
    savarankiško gyvenimo ir bendruomeninių paslaugų.
• Kiti svarbūs aspektai: Ataskaitose dažnai analizuojamas socialinės
  apsaugos schemų adekvatumas (išmokų pakankamumas) bei prieiga prie
  pagalbinių technologijų.

Ši bendra ES tendencija rodo, kad Lietuvos iššūkiai (aukšta skurdo rizika, didelis
užimtumo atotrūkis ir įtraukaus švietimo spragos) yra vertinami platesniame Europos
kontekste, kuriame negalios politika tampa kritiniu socialinės ir ekonominės analizės
elementu.

Pagrindinės išvados Lietuvai

Lietuva minima kaip viena iš šalių, kurios ataskaitose asmenų su negalia klausimai
keliami itin dažnai. Pagrindinės išvados dėl situacijos šalyje yra šios:

• Skurdas ir socialinė atskirtis: Lietuvoje negalią turintys žmonės susiduria su
  didžiausia skurdo ar socialinės atskirties rizika visoje ES. 2025 m. ši
  rizika pasiekė 50,5 % (ES vidurkis – 28,8 %). Tai siejama su maža pensijų ir
  socialinių išmokų adekvatumu bei prasta prieiga prie įtraukaus švietimo ir
  užimtumo paslaugų.
• Užimtumas: Atotrūkis tarp asmenų su negalia ir negalios neturinčių asmenų
  užimtumo Lietuvoje išaugo ir 2025 m. siekė 42,8 procentinio punkto (ES
  vidurkis – 24,2). Tik apie 30,8 % darbingo amžiaus asmenų, turinčių
  registruotą negalią, dirbo 2024 m.. Be to, viešajame sektoriuje numatytos
  įdarbinimo kvotos (5 %) nėra pakankamai užtikrinamos.
• Švietimas: Asmenys su negalia Lietuvoje dažniau nei kitose ES šalyse anksti
  palieka švietimo sistemą (25,3 % vs 19.1 % ES vidurkis).
• Būstas: Daugelyje savivaldybių socialinis būstas nėra pritaikytas žmonių su
  negalia poreikiams.

Rekomendacijos Lietuvai

Komisija pateikė konkrečias rekomendacijas situacijai gerinti:

1. Socialinė apsauga: Didinti socialinės apsaugos sistemos apimtį ir
   adekvatumą, siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę. Išplėsti kokybiško
   socialinio būsto prieinamumą.
2. Darbo rinka ir įgūdžiai: Spręsti įgūdžių trūkumą, didinti aukštojo mokslo
   atitiktį darbo rinkai ir gerinti suaugusiųjų mokymąsi, ypač pažeidžiamoms
   grupėms.
3. Sveikatos apsauga: Stiprinti prieigą prie pirminės ir bendruomeninės
   sveikatos priežiūros, didinti slaugos specialistų skaičių, ypač atokiuose
   regionuose.

Šaltinyje pabrėžiama, kad Lietuvai būtų naudingas holistinis požiūris, derinant
švietimo, darbo rinkos, būsto ir socialinės įtraukties politikas.