Please ensure Javascript is enabled for purposes of website accessibility Asmeninis asistentas – savarankiško gyvenimo įrankis! - LNF - Lietuvos Negalios Organizacijų Forumas

Asmeninis asistentas – savarankiško gyvenimo įrankis!

Asmeninis asistentas – savarankiško gyvenimo įrankis!

in Naujienos 2016 14 spalio

Kristina Dūdonytė, 27 metų savarankiško gyvenimo aktyvistė Lietuvoje ir Europos savarankiško gyvenimo tinklo Jaunimo tinklo (European Network on Independent Living Youth Network) narė neseniai baigė stažuotę, kurios tikslas yra perteikti savarankiško gyvenimo Švedijoje patirtį Lietuvos organizacijoms ir dalinasi įspūdžiais žemiau pateiktame straipsnyje.  Šiuo metu Kristina yra Alytaus neįgaliųjų reikalų komisijos narė ir aktyviai dalyvauja, teikia iniciatyvas sprendžiant įvairias su negalia susijusias problemas.

Pirmiausia norėčiau padėkoti mano stažuotės vadovei – Jamie Bolling už nuostabų laiką Švedijoje, už gerus įspūdžius ir prisiminimus. Taip pat norėčiau padėkoti savo asmeniniam asistentui, kadangi be jo aš būčiau negalėjus nieko. Asmeninis asistentas yra savarankiško gyvenimo įrankis!

Stažuotės metu, kuri truko 5 savaites, aš aplankiau daug vietų, mačiau nuostabią Švedijos gamtą ir sutikau daug įdomių žmonių. Teko apsilankyti šiuose miestuose: Vardinge By, Jarna, Trosa, Salto by, Stokholmas, Mora, Herniosandas, ir Gutenbergas. Stažuotė prasidėjo gyvenimo namų, kuriuose gali gyventi daugiausia 5-6 asmenys ir dirbtuvių, kuriose neįgalieji turi užimtumą kaip ir visa kita visuomenės dalis, aplankymu. Grupinių namų vizito metu bendravau su socialiniais darbuotojais ir kitais specialistais, klausdama apie šių žmonių gyvenimo sąlygas, jų pačių elgesį, mitybą, veiklą. Kai kurios Švedijos organizacijos sako, kad tai vis dar yra mažos institucijos ir neįgalusis negali gyventi savarankiškai, bet palyginus su situacija Lietuvoje, šis modelis būtų geresnė išeitis negu viena didelė institucija, apgyvendinanti daug žmonių, kurie neturi teisių į jokį savarankiškumą. Apsilankant įvairiose dirbtuvėse buvau nustebinta, kad žmonės su negalia viską atlieka savarankiškai: augina daržoves, prižiūri gyvulius, gamina produktus iš medžio, vilnos, siūlų, vaško ir t.t. Kai kurie iš jų net sugeba bendrauti angliškai ne tik savo gimtąja kalba.

Vėliau lankiausi Stokholme, kur ir susitikau su Jamie Bølling – mano stažuotės vadove. Pamačiau kaip vyksta šios organizacijos, kuri apima 4 regionus, darbas: dalyvavau darbuotojų susirinkimuose ir mokymuose, skirtuose savarankiško gyvenimo klausimams spręsti, per Skype. Per pirmąjį susitikimą mes taip pat susiplanavome veiksmus, ką aš veiksiu, kur vyksiu arba ką turėčiau aplankyti, o aš paaiškinau, kuo domiuosi ir kokių tikslų noriu pasiekti šios stažuotės metu. Mano pagrindinis tikslas buvo įgytas žinias apie tai, kas yra savarankiškam gyvenimas ir kaip jis gali būti įgyvendinamas, perteikimas Lietuvos organizacijoms. Šiuo metu tai ir darau! Inicijavau konferenciją “Mes galime”, planuoju organizuoti dar vieną. Taip pat dalinuosi įgytomis žiniomis socialiniuose tinkluose kaip ir rašau straipsnius. Būnant Švedijoje kilo idėja sukurti savarankiško gyvenimo organizaciją, todėl šiuo metu ieškau aktyvių neįgalių žmonių, su kuriais galėčiau įgyvendinti šią idėją.

Stažuotės metu taip pat daug skaičiau apie savarankišką gyvenimą, teisės aktus ir savarankiško gyvenimo šaknis, užimtumą, darbą, universalų dizainą ir taip pat pamačiau, kaip savarankiškas gyvenimas įgyvendinamas realiame neįgaliųjų gyvenime. Sutikau daug žmonių su neįgalia, kurie gauna asmeninio asistento paslaugas, gyvena pritaikytuose namuose. Taip pat susitikau ir diskutavau su GIL, STIL, JAG kooperatyvų direktoriais ir gavau žinių, kaip šios organizacijos dirba. Praktiškai padėjau pasirengti studijų vizitui – „Iš institucijų į savarankišką gyvenimą“, kadangi ruošiau dalyvio kortelę ir turėjau asmeniškai sukontaktuoti su kiekvienu dalyviu dėl jų trumpo prisistatymo. Šis studijų vizitai vyko keturias dienas per kurias aplankėme įvairias nacionalines ir vietos valdžios institucijas, techninės įrangos įmonę SODEXO, STIL – kooperatvą, kuris teikia asmeninio asistento paslaugas, Bosse – paramos centrą neįgaliesiems ir privatų pritaikytą butą. Vizitų ir visos stažuotės metu sužinojau, kad deinstitucionalizacijos vykdymo procese didžiausias vaidmuo buvo skirtas “Paramos ir paslaugų aktui asmenims, turintiems tam tikrus funkcinius sutrikimus”. Šis įstatymas įsigaliojo nuo 1994 metų pradžios ir įtraukė juridinę teisę į asmeninę asistentą. Taigi, šis teisės aktas padėjo uždaryti ilgalaikes globos įstaigas ir leido žmonėms su negalia gyventi savuose butuose ar nedideliuose (5-6 asmenų) namuose. O asmeninio asistento sąvoka Lietuvoje dar maišoma, nes tai nėra tik pagalba nukeliauti į ligoninę ar kur kitur. Švedijoje ši paslauga apima šiuos poreikius: asmeninės higienos, savęs apsitarnavimo (nusirengimas, apsirengimas, maitinimasis), komunikavimo ir judėjimo. Pats neįgalusis pasirenka, kada reikės paslaugos, kur reiks paslaugos, kas paslaugą suteik bei kaip suteiks. Kitų paslaugų atveju neįgalusis tokio pasirinkimo neturi. Visoje Švedijoje yra 21 000 neįgaliųjų žmonių, kuriems suteikiama ši paslauga ir 60 000 žmonių dirba asmeniniais asistentais (tarp kurių taip pat yra ir lietuvių). Šiai paslaugai neįgalusis gauna tiesiogines išmokas, kurios priklauso nuo jiems paskirto valandų kiekio. Valandų kiekis kas du metus nustatomas pagal anksčiau minėtus poreikius. Taigi, net ir sunkią negalią turintis asmuo gali gyventi savarankiškai, atskirame būste su asmeninio asistento pagalba. Kaip to reikia Lietuvoje … Tuomet ir gatvėje sutiksi daugiau neįgaliųjų asmenų kaip Švedijoje per 5 minutes įmanoma tiek pat pastebėti.

Švedijoje aplankiau turistines vietas: pritaikytas tiltas netoli paplūdimio, Švedijos aukščiausios pakabos tiltas šalia kurio su Jamie dirbome, sodas, kur skynėme uogas, pritaikyta žvejybos vieta, nuostabus krioklys, amerikietiškų automobilių paroda ir miškas, kuriame su Jamie važinėjome elektroniniais neįgaliojo vežimėliais. Aš taip pat į Lietuvą parvežiau pritaikytos aplinkos pavyzdžių. Tai pritaikytos pėsčiųjų perėjos su garso sistema, mano stažuotės vadovės pritaikytas automobilis, virtuvė, vonios kambarys, transportas, rampos šalia visuomeninės paskirties pastatų, pritaikytos autobusų stotelės, viešieji tualetai.

Kaip vienas iš nacionalinės agentūros atstovų sakė: “Viskas čia nėra tobula ir turime padaryti daug daugiau.” Noriu perduoti šį pranešimą visoms šalims, įskaitant ir Lietuvą.

[envira-gallery id=”5417″]