Antradienį buvo pranešta, kad ikiteisminiame tyrime dėl neapykantos skatinimo, viešo tyčiojimosi ir neįgalių žmonių niekinimo teisėsauga įtarimus pateikė scenaristui Andriui Zimaičiui ir komikui Antonui Kisliakui. Šią žinią agentūrai BNS patvirtino prokuratūra. Taip pat artimiausiu metu planuojama pareikšti kaltinimus komikui Dominykui Klajumui. LRT.lt pasidomėjo, kaip susiklosčiusią situaciją vertina ekspertė.
Negalios teisių ekspertė Dovilė Juodkaitė teigė, kad esamą situaciją ji ir jos atstovaujamas Lietuvos negalios organizacijų forumas vertina teigiamai už tai, kad nuo galimai neapykantą kurstančio turinio nukentėję asmenys pasinaudojo įstatymuose numatytomis gynybos priemonėmis ir kreipėsi į teisėsaugą. Lietuvoje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neapykantos kurstymą, todėl kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.
„Svarbu pabrėžti, kad nukentėję asmenys neturi pareigos patys vertinti, ar jų atžvilgiu atlikta veika atitinka baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas ar yra „pakankamai rimta“. Tokį vertinimą atlieka teisėsaugos institucijos, kurios pagal įstatymą nustato ir vertina visas bylos aplinkybes“, – teigė D. Juodkaitė.
Pasak jos, kreipimasis į teisėsaugą taip pat yra svarbus užtikrinant veiksmingą teisinę apsaugą pažeidžiamoms visuomenės grupėms, įskaitant žmones su negalia ar kitus asmenis, susiduriančius su neapykantos kalba, žeminimu ar diskriminacija.
„Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje neapykantos nusikaltimai negalios pagrindu vis dar yra retai atpažįstami ir fiksuojami, nors žmonės su negalia išlieka viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Dėl to itin svarbu, kad tokie atvejai būtų vertinami rimtai, o nukentėję asmenys turėtų galimybę pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis“, – pabrėžė teisininkė.
Pasak jos, baudžiamosios teisės taikymas neapykantos kurstymo atvejais atlieka ne tik individualios apsaugos, bet ir prevencinę funkciją – siunčia aiškią žinią, kad neapykantos kalba, žeminimas ar diskriminacinis elgesys nėra priimtini. Nesant reakcijos į tokius atvejus, visuomenėje gali formuotis nebaudžiamumo jausmas ir normalizuotis žmonių orumą žeminantis elgesys.
„Šioje situacijoje svarbiausias klausimas nėra pats nubaudimas, o atsakomybės už galimai padarytą veiką įvertinimas, nukentėjusių asmenų teisių apsauga bei individualus situacijos vertinimas, atsižvelgiant į patirtą žalą ir bendrą kontekstą. Būtent tai ir yra teisėsaugos institucijų užduotis“, – pastebėjo D. Juodkaitė.
Taip pat ji pastebėjo, kad institucijų metinės ataskaitos dėl neapykantos nusikaltimų rodo augantį tokių incidentų skaičių saugomų grupių atžvilgiu. Tačiau neapykantos veikos negalios pagrindu Lietuvoje vis dar beveik nefiksuojamos arba neatpažįstamos, nors žmonės su negalia dažnai susiduria su patyčiomis, žeminančiu, diskriminaciniu ar kitaip netinkamu elgesiu. Tai rodo ne tik tokių veikų nepakankamą atpažinimą, bet ir platesnę problemą – neapykantos negalios pagrindu visuomenėje vis dar neretai normalizuojamos ar nuvertinamos.
„Galiausiai tai yra susiję su žmonių su negalia lygiateisiškumo principo įgyvendinimu bei teise į veiksmingą teisinę gynybą. Visi visuomenės nariai turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas ir naudotis nacionalinėje teisėje numatytomis teisinės apsaugos priemonėmis. Šią pareigą valstybei taip pat nustato tarptautiniai įsipareigojimai, įskaitant Asmenų su negalia teisių konvencijos 5 ir 13 straipsnius, įtvirtinančius lygybę ir nediskriminaciją ir teisę į teisingumą“, – sakė D. Juodkaitė.
Primename, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai liepą dėl pasisakymų apie žemaūgius žmones D. Klajumo tinklalaidėje „Koks skirtumas“. Joje D. Klajumas su A. Zimaičiu ir A. Kisliaku juokėsi iš žemaūgių žmonių, rodytų nacionalinio transliuotojo LRT projekte „Ko nesakyti“. Kilus visuomenės pasipiktinimui, komikai tvirtino iš žemaūgių nesityčioję, o tik juokavę. A. Kisliakas kilus pasipiktinimui nedelsdamas viešai atsiprašė, tačiau tai jam nepadėjo.
