Lietuvos negalios organizacijų forumas vienijantis negalios organizacijas teigiamai vertina tai, kad prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė teismui baudžiamąją bylą dėl galimo neapykantos kurstymo prieš žmones su negalia. Tai išskirtinis atvejis Lietuvos teisinėje praktikoje, kai galimas viešas žmonių niekinimas, tyčiojimasis ir neapykantos skatinimas vertinami būtent negalios pagrindu.
LNF atstovai pabrėžia, kad saviraiškos laisvė yra viena svarbiausių demokratinės visuomenės teisių, tačiau ji nepanaikina kitų žmonių teisės į orumą ir apsaugą nuo diskriminacijos bei neapykantos. Ar konkrečiu atveju ši riba buvo peržengta ir padaryta nusikalstama veika, spręs teismas.
LNF kartu su kitais pareiškėjais kreipėsi į teisėsaugą po tinklalaidėje „Koks skirtumas“ paskelbtų pasisakymų apie žemaūgius žmones. Organizacija nuo pat pradžių palaikė nukentėjusiuosius ir jų sprendimą pasinaudoti Lietuvos teisėje numatytomis teisinės gynybos priemonėmis.
„Šiuo atveju ypač svarbu nepamiršti, kad kalbame ne apie abstrakčią diskusiją dėl leistino humoro ribų, o apie realius žmones, kurie dėl savo negalios tapo viešo žeminimo ir patyčių taikiniu ir patyrė realią žalą. Žmonės su negalia yra įstatymų saugoma visuomenės grupė ir turi teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Šis atvejis svarbus ir platesne prasme – jis parodo, ar mūsų teisinė sistema geba apginti žmogaus orumą ir nubrėžti ribą, kad negalia negali tapti pagrindu žmogų žeminti ar paversti patyčių objektu“, – sako LNF prezidentė Indrė Širvinskaitė.
Viešoje erdvėje keliant klausimų, ar tokioje situacijoje kreipimasis į teisėsaugą ir baudžiamasis procesas nėra neproporcinga reakcija, negalios teisių ekspertė, teisininkė, išrinkta Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komiteto nare Dovilė Juodkaitė pabrėžia, kad žmonės tiesiog naudojasi įstatymuose numatytomis galimybėmis ginti savo teises.
„Teisinėje valstybėje kiekvienas žmogus turi teisę pasinaudoti įstatymuose numatytomis teisinės gynybos priemonėmis, jei mano, kad jo teisės buvo pažeistos. Žmonės su negalia praktikoje vis dar susiduria su diskriminacija ir kliūtimis siekdami teisingumo, todėl ypač svarbu, kad galimi pažeidimai dėl negalios būtų tinkamai ištirti ir įvertinti. Valstybės institucijų pareiga – įvertinti konkrečias aplinkybes, patirtą žalą ir galimą diskriminacijos ar neapykantos kontekstą. O galutinį sprendimą priims teismas“, – sako D. Juodkaitė.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, buvęs Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komiteto narys Jonas Ruškus situaciją vertina platesniame eiblizmo – žmonių su negalia diskriminacijos juos nuvertinant – kontekste.
„Šiuo atveju matome eiblizmo apraiškas, kai visa žmonių grupė dėl savo negalios paverčiama menkinimo ir pašaipos objektu. Žemo ūgio žmonės buvo vadinami žeminančiais žodžiais, šaipytasi iš jų išvaizdos, eisenos, elgesio, menkintos jų keliamos problemos. Tai, kad tokie pasisakymai pateikiami kaip humoras, savaime nepanaikina jų poveikio žmonėms ir nepaverčia jų priimtinais. Žmonių su negalia orumas ir teisė nebūti diskriminuojami yra saugomi tiek Lietuvos teisės, tiek Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių konvencijos“, – sako J. Ruškus.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2025 m. vasarą po tinklalaidės „Koks skirtumas“ įrašo ir jo anonso, kuriuose buvo kalbama apie žemaūgius žmones, dalyvavusius LRT socialiniame projekte. Į teisėsaugą kreipėsi LNF ir kiti pareiškėjai. Tyrimo metu nukentėjusiaisiais pripažinti septyni asmenys.
Baudžiamojoje byloje scenaristas Andrius Zimaitis ir komikai Antanas Kisliakas bei Dominykas Klajumas kaltinami neapykantos kurstymu prieš negalią turinčius žmones. Vienas kaltinamųjų taip pat kaltinamas dėl tęstinės tokio pobūdžio veikos. Byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
