Please ensure Javascript is enabled for purposes of website accessibility Kodėl svarbu atpažinti neapykantos nusikaltimus prieš žmones su negalia - LNF - Lietuvos Negalios Organizacijų Forumas

Kodėl svarbu atpažinti neapykantos nusikaltimus prieš žmones su negalia

Kodėl svarbu atpažinti neapykantos nusikaltimus prieš žmones su negalia

in Naujienos 2021 3 kovo

Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad žmonės su negalia dažniau tampa nusikaltimų, taip pat ir nulemtų neapykantos, aukomis. Tačiau Lietuvoje pranešimų apie panašius nusikaltimus nėra. Žmogaus teisių ekspertai spėja, kad tokia padėtis susiklostė dėl žinių stokos, todėl patys žmonės su negalia, taip pat ir tyrėjai, neatpažįsta neapykantos kalbos ar iš neigiamų nuostatų kylančių nusikaltimų. Lietuvos žmogaus teisių centras drauge su Žmogaus teisių stebėjimo institutu parengė informaciją, kuri padeda atpažinti neapykantos nusikaltimus, taip pat sukurta paprasta galimybė apie juos pranešti, jei tapote aukomis ar liudininkais.

Neapykantos nusikaltimas paprastai apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, motyvuota priešiškumo ar neigiamų nuostatų dėl pasirinktos aukos įsitikinimų, lyties, rasės, tikėjimo, negalios, tautybės, socialinės padėties ar dar kažko, ko paprastai negalima pakeisti. Kiekvienas nusikaltimas gali būti nulemtas šališkumo, neapykantos ar neigiamų nuostatų, tačiau tai atpažinti ne visada paprasta arba tiesiog trūksta suvokimo, kad ieškoti ir tokios motyvacijos yra svarbu.

Užduotis atpažinti neapykantos nusikaltimą dar labiau komplikuojasi, kai tai susiję su negalia. Žmogaus teisių stebėjimo instituto ekspertė Goda Jurevičiūtė sako, kad negalios atveju neapykantos sąvoką reikia suvokti plačiau: „ Žmonės su negalia dėl išankstinių nuostatų gali būti pasirenkami kaip „lengvos“ aukos. Akivaizdžios neapykantos galime ir nematyti, bet negalia tokiais atvejai nėra atsitiktinis faktorius, todėl tai gali būti vertinama ir kaip neapykantos nusikaltimai“.

 

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė atkreipia dėmesį ir į neapykantos kurstymą arba neapykantos kalbą, kurią taip pat lemia neigiamos nuostatos tam tikros grupės atžvilgiu: „Jeigu kalbėtume apie pavyzdžius, tai gali būti asmenų žeminimas dėl jų psichosocialinės negalios, vadinimas įžeidžiančiais žodžiais, menkinimas, kai vyksta diskusijos, pavyzdžiui, apie globos pertvarką, visa tai galimai yra neapykantos kurstymas dėl negalios.

 

 

Lietuvos žmogaus teisių centras sukūrė pranešimo formą, kurią kviečia užpildyti pastebėjus ar patyrus su neapykanta susijusius veiksmus. Tai svarbu tiek dėl teisingumo atstatymo, tiek dėl informacijos apie tokio tipo nusiklatimus rinkimo: „Užpildę pranešimo formą suteiksite informaciją policijai ir galėsite pasirinkti nevyriausybinių organizacijų siūlomą pagalbą, jei to norėsite.Tačiau net jeigu nenorite gauti pagalbos ar pranešti policijai, labai svarbu pranešti, nes tai leidžia mums rinkti rinkti informaciją apie neapykanta motyvuotus incidentus. Tai leidžia mums siūlyti reikalingas priemones valstybei, o valstybės institucijoms –  imtis reikalingų veiksmų apsaugant ir užtikrinant, kad visi galėtume saugiai jaustis savo šalyje.” – sako Žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė.

 

Pranešimo svetainės nuotrauka

 

Daugiau apie neapykantos nusikaltimus negalios pagrindu skaitykite:

Godos Jurevičiūtės komentare „Kodėl Lietuvoje nematomi neapykantos nusikaltimai negalios pagrindu?“

Žmogaus teisių stebėjimo instituto interneto svetainėje

Lietuvos žmogaus teisių centro interneto svetainėje

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *