Alternatyvi Neįgaliųjų teisių konvencijos ataskaita – premjerui

Tarptautinę neįgaliųjų dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su nevyriausybinių neįgaliųjų asociacijų vadovais, aptarė aktualiausias problemas. Tokie susitikimai tampa tradiciniai – pasikalbėti, išdėstyti savo rūpesčius premjeras neįgaliuosius pakvietė jau antrą kartą. Vyriausybės vadovui išsakytos problemos nelieka be dėmesio. Susitikimo metu pristatyta, kaip buvo reaguota į anksčiau įvardytas problemas, kas nuveikta jas sprendžiant.


Daugiau galimybių Neįgaliųjų teisių konvencijai įgyvendinti

Neįgaliųjų teisių konvencija, jos įgyvendinimas ir šiame susitikime išliko pagrindinių diskusijų tema. Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) prezidentė Dovilė Juodkaitė priminė, kad 2010-aisiais mūsų šalyje ratifikuota Konvencija – jau ne tik teorinių svarstymų bei aptarimų objektas. Kitais metais Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitete bus svarstomos Lietuvos ataskaitos. Ir ne tik valstybės vardu pateikta oficialioji, bet ir nevyriausybinių organizacijų parengta alternatyvioji ataskaita. D.Juodkaitė ją įteikė ir premjerui. Pasak LNF prezidentės, Lietuvai jau atsiųsti ir papildomi 30 klausimų. Daugelyje jų prašoma palyginti skaičius (pvz., kiek yra bendrųjų ir specialiųjų mokyklų, kiek jose mokosi mokinių ir pan.), kurie akivaizdžiai atskleidžia silpnąsias mūsų puses.

Prieš metus vykusiame susitikime su premjeru buvo atkreiptas dėmesys, kad Konvencijos įgyvendinimo mechanizmas neatitinka šiame teisės akte apibrėžtų reikalavimų. Daug diskusijų kėlė Konvencijos 33 straipsnio įgyvendinimas. Ministro pirmininko padėjėjos Genovaitės Paliušienės teigimu, šio susitikimo išvakarėse Vyriausybė pritarė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo patikslinta Neįgaliųjų reikalų tarybos sudėtis. Į tarybą įtraukiami savivaldybių ir akademinės bendruomenės nariai. Taryba gali teikti siūlymus ne tik socialinės apsaugos ir darbo ministrui, bet ir Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. Svarbiausias punktas – į Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną įtraukiamos neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos.

Kam naudingos socialinės įmonės?

Pastaruoju metu audringai diskutuojama dėl rengiamų Socialinių įmonių įstatymo pakeitimų, socialinių įmonių finansavimo modelio. Nepamirštas šis klausimas ir per susitikimą su premjeru. LNF administracijos direktorė Henrika Varnienė pabrėžė, kad mūsų šalyje neteisingai suprantama socialiai atsakingo verslo sąvoka. Lietuvoje juo laikomos tik socialinės įmonės, joms skiriama valstybės parama. Tačiau valstybės biudžeto lėšos patenka į privataus verslo rankas, kaupia joms pelną, kuris nenaudojamas socialinėms reikmėms: darbo vietoms steigti, darbo aplinkai pritaikyti ir panašiai. Neįgaliųjų asociacijų atstovų netenkina ir naujajame įstatymo projekte numatyta nuostata, kad socialinės įmonės turėtų reinvestuoti tik 20 proc. pelno.

LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė siūlė geriau išanalizuoti skaičius: didžiulės valstybės paramos lėšos panaudojamos įdarbinti apie 5 tūkst. neįgaliųjų (11 proc. dirbančių darbo rinkoje), tarp kurių – tik maža dalis tų, kuriems iš tikrųjų reikia pagalbos. Pasak jos, Panevėžio apskrityje veikiančiose socialinėse įmonėse dirba tik vienas žmogus, kuriam nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas pastebėjo, kad joks kitas verslas per 10 metų taip neišsiplėtė, kaip socialinės įmonės – per šį laikotarpį įsteigta net 141 įmonė. Privatus verslas pajuto pelningą nišą. Tik kokia iš to nauda negalią turintiems žmonėms? Neįgaliųjų asociacijos siūlo iš esmės keisti Socialinių įmonių įstatymą.

Informacija kurtiesiems – sunkiai prieinama

Susitikimuose su premjeru daug kalbėta ir apie informacinės aplinkos prieinamumą klausos negalią turintiems asmenims. Jie atkreipė dėmesį, kad nacionalinis transliuotojas Lietuvos televizija (LRT) į gestų kalbą verčia ir titruoja labai nedaug laidų. Pasak G. Paliušienės, sprendžiant šią problemą įtraukta ir Kultūros ministerija, diskutuojama ne tik su Lietuvos televizija, bet ir komercinėmis televizijomis. Nuo 2016 m. liepos LRT atsiras techninės galimybės atskiru kanalu transliuoti programas su titrais, tačiau, pasak Ministro Pirmininko padėjėjos, LRT vis tiek planuoja minimaliai didinti titruojamų programų apimtis – 2016 m. jos sieks 530 val., t.y. 3,5 proc. transliuojamų programų laiko. Kurčiųjų bendruomenės atstovų duomenimis, užsienio šalyse klausos negalią turintiems asmenims suprantama kalba transliuojama 60 proc. laidų.

Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivoras priminė ir dar vieną skaudžią problemą – savo gimtąja gestų kalba negirdintys žmonės vis dar negali naudotis bendruoju pagalbos telefonu 112. Nors šia tema jau daug kartų kalbėta įvairiuose susitikimuose su atsakingų institucijų atstovais, sprendimo iki šiol nėra. G. Paliušienė minėjo siūlymus sukurti specialią „Skype“ paskyrą, kurią prižiūrėtų Gestų kalbos vertėjų centro vertėjai. Išlieka sunkiai sprendžiamos tokių paslaugų finansavimo galimybės.

Kodėl diferencijuojami socialiniai darbuotojai?

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas (LND) Zigmantas Jančauskis atkreipė premjero dėmesį į neįgaliųjų socialinės integracijos programas vykdančių nevyriausybinių organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio problemą. Savivaldybių socialinių darbuotojų atlyginimai didinami, tačiau nevyriausybinėms organizacijoms šis nutarimas netaikomas, nors jie paslaugas teikia sunkios negalios žmonėms. Dėl šios problemos buvo kreiptasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, bet situacija nepasikeitė. Pasak LND pirmininko, neįgaliųjų projektuose dirbančių specialistų darbo apmokėjimas turėtų būti susietas su socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo apmokėjimu ir nesiskirti nuo savivaldybių socialinių darbuotojų.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė atkreipė dėmesį į šios problemos kompleksiškumą. Pasak jos, turi būti kalbama ne tik apie darbuotojų atlyginimo, bet ir apie bendro neįgaliųjų programos finansavimo didinimą, nes, jeigu jis liks nepakitęs, atlyginimų padidinimas bus tik formalus: nebus iš ko jų mokėti.

Problemų sąrašas netrumpas

Susitikę su premjeru neįgaliųjų asociacijų atstovai įvardijo dar ne vieną skaudulį. Kalbėta ir apie įtraukaus švietimo problemas, nepritaikytas mokyklas (stogams remontuoti, langams ir durims keisti, sienoms šiltinti išleistos didžiulės sumos, o mokyklų pritaikymui neįgaliesiems nei dėmesio, nei pinigų neliko), apie atsainų požiūrį į neįgaliųjų kultūrinius renginius, drastiškus savivaldybių sprendimus atleisti neįgaliųjų sporto trenerius, neapsisprendimą atsisakyti diskriminuojančio termino „nedarbingas“, per lėtai atnaujinamą valstybės kompensuojamų neįgaliųjų techninės pagalbos priemonių sąrašą ir panašiai.

Dar išsamiau su neįgaliesiems kylančiomis problemomis premjeras susipažins perskaitęs alternatyviąją Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitą. Neįgaliųjų asociacijų atstovai tikisi, kad jų rūpesčiai bus ne tik išgirsti, bet ir toliau padedami spręsti.

Šaltinis: http://asgaliu.lrytas.lt