Please ensure Javascript is enabled for purposes of website accessibility Profesinio ugdymo sistema palaiko segreguotą, o ne įtraukų žmonių su negalia švietimą - LNF - Lietuvos Negalios Organizacijų Forumas

Profesinio ugdymo sistema palaiko segreguotą, o ne įtraukų žmonių su negalia švietimą

Profesinio ugdymo sistema palaiko segreguotą, o ne įtraukų žmonių su negalia švietimą

in Naujienos 2017 31 sausio

Profesinis ugdymas yra dažniausias žmonių su negalia pasirinkimas po mokyklos, nes tik nedaugelis turi galimybes pasiekti aukštojo mokslo laiptelį. Deja, Lietuvos švietimo sistema ir profesinio rengimo pakopoje sudaro palankesnes sąlygas mokytis specialiose klasėse, o norintys amatą įgyti integruotai negauna jokių papildomų paslaugų. Ydinga yra tai, kad didesni krepšeliai skiriami tik specializuotoms klasėms, kur mokomasi izoliuotai, o specialybių pasirinkimas labai ribotas.

Įtraukus mokymas yra viena iš esminių žmonių su negalia integracijos priemonių, kuri, jei vykdoma profesionaliai ir kvalifikuotai, užtikrina ne tik geresnį šių žmonių išsilavinimą, bet ir sklandesnį jų įsiliejimą į įprastą gyvenimą. Profesionaliai organizuojamo įtraukaus švietimo nauda yra pasitvirtinusi kitose šalyse ir Lietuva, ratifikuodama Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, įsipareigojo sudaryti sąlygas žmonėms su negalia mokytis drauge su visais. Tačiau statistika rodo, kad ši švietimo sistemos dalis dar nepriartėjo nei prie Konvencijos, nei prie pažangiausių kitų šalių praktikų.

Jei dėmesys mokiniams su negalia būtų vertinamas analizuojant tik finansus, susidarytų įspūdis, kad situacija nebloga: moksleivio su negalia, kuris mokosi specializuotoje klasėje,  profesinio ugdymo krepšelis beveik trigubai didesnis už standartinį ( paprasta programa – nuo 410 iki 897 eurų per metus, specializuota programa – nuo 1579 iki 2604 eurų per metus). Tačiau pasižiūrėję atidžiau matome, kad už tuos pinigus mokinys gauna izoliuotą mokymą ir labai ribotą specialybių skaičių. Jei jaunuolis nori rinktis iš paprastų programų, jokios papildomos pagalbos jis negaus, nes jo krepšelis bus skaičiuojamas ne pagal jo individualius poreikius, o pagal programą, kurią jis pasirinko – paprasta programa, standartinis ir krepšelis.

Šiais mokslo metais Lietuvos profesinio ugdymo įstaigose pagal specializuotas programas mokosi apie 1400 mokinių: 1240 mokiniai su intelekto sutrikimais, likę – regėjimo arba klausos negalią turintys žmonės. Kiek studentų mokosi integruotai – nei švietimo misterijos atstovai, nei švietimo informacinių technologijų centras pasakyti negali.

Nori mokytis integruotai – susirask padėjėją pats!

Beveik 30 mokinių su negalia turinčios Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorės Ritos Pečiukaitytės teigimu, didžioji dalis mokiniui su negalia tenkančio krepšelio atitenka mokytojams, dirbantiems pagal specialias programas. Esą už kontaktines valandas darbo su neįgaliaisiais mokami priedai, be to, tokiems mokytojams reikia kelti kvalifikaciją. Taigi – mokymo medžiaga ta pati, jokių pagalbininkų ar papildomų specialistų nėra, tik mažesnės grupės ir didesni mokytojų atlyginimai. Priklausomai nuo mokyklos, studentas su negalia dar gali gauti stipendiją ir nemokamą maitinimą.

Vadovės teigimu, mokykloje yra ir keletas mokinių su kitokiom negaliom, kurie mokosi įprastose klasėse, tačiau jokių papildomų paslaugų mokykla jiems pasiūlyti negali. Direktorė pasakoja apie regėjimo negalią turinčią merginą, kuriai teko pasakyti, jog ji pati turės susiorientuoti mokykloje, nes padėjėjo ar asistento skirti nėra galimybės. Šioje švietimo įstaigoje mokosi ir klausos negalią turintis mokinys, kuriam vertėjauti ateina jo paties atsivedami gestų kalbos vertėjai arba artimieji, mokykla, vėlgi, tokios pagalbos suteikti negali. R. Pečiukaitytė apgailestauja, kad mokinai su negalia neskatinami studijuoti integruotai, vadovės teigimu užsienyje studentas gauna paramą pagal jo poreikius ir negalią, o ne pagal programą, kurią jis renkasi: “Užsienyje taip ir yra. Aš esu mačiusi, pavyzdžiui, Olandijoje, jeigu mokinys pareiškia norą […] gauna pagalbininką. To reikia būtinai, aš visada per susirinkimus šneku, kad kaip mažai yra daroma šitiems žmonėms padėti, tai tiesiog praktiškai nieko nedaroma”.

Kokias paslaugas gaus integruotai norintys mokytis studentai priklauso ir nuo konkrečios mokyklos bei mokinių su negalia skaičiaus joje. Pavyzdžiui, Panevėžio profesinio rengimo centras, kuriame mokosi apie 80 mokinių su intelekto negalia, yra ir mokytojo padėjėjo etatas, ir galimybė naudotis gestų vertėjo paslaugomis (kurias finansuoja ne mokykla, o žmonių su klausos negalia organizacija).

Profesija pagal sąrašą, o ne pagal gebėjimus ar pašaukimą

Mokiniai su intelekto sutrikimais po dešimties klasių pagrindinėje mokykloje turi du kelius – rinktis socialinių įgūdžių ugdymo programą bendrojo lavinimo mokyklose arba profesines studijas. Pirmu atveju mokinys ilgiau išlieka švietimo sistemoje ir gali lavinti savo socialinius įgūdžius, tačiau po šios programos yra tik viena galimybė – profesinė mokykla, kurią jis galėjo rinktis ir baigęs dešimt klasių. Šiuo metu švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi modulius, kurie leis socialinių įgūdžių programą integruoti į profesines mokyklas, tačiau kol kas tokios galimybės  nėra.

Taigi, profesinė mokykla yra vienintele galimybė žmonėms su negalia įgyti specialybę, ir, deja, šis sektorius neužtikrina nei plataus profesijos pasirinkimo, nei tikros integracijos.

Kompleksinę negalią turinčio Edgaro mama Natalija pasakoja, kad jos sūnus nuo seno žaidžia krepšinį su sveikais berniukais ir būtų labai norėjęs mokytis kokią nors sporto discipliną, tačiau Klaipėdos rajone tokiems mokiniams specialybių pasirinkimas labai ribotas,  ir visoje Lietuvoje su sportu susijusių specialiųjų programų nėra. Klaipėdos profesinio rengimo ir reabilitacijos centre vaikinas galėjo rinktis tik iš floristo, želdinių tvarkytojo ir viešbučio darbuotojo specialybių. Pasak Natalijos, sūnui mažiausiai atmetimo sukėlė viešbučio darbuotojo amatas, todėl jį ir pasirinko, nors šeima labai abejoja, ar šioje srityje Edgaras dirbs. Šiuos mokslus šeima vertina tik kaip užimtumą ir vaiko socializaciją, o ne realią galimybę vėliau dirbti ir užsidirbti. Tokią perspektyvą patvirtina ir Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorė Rita Pečiukaitytė, teigianti, kad įsidarbinti žmonėms su intelekto negalia beveik nėra jokių šansų.

Lietuvoje specialiųjų programų siūlomas profesijų pasirinkimas yra didesnis, tačiau vis tiek ypatingai ribotas – vos apie 15 specialybių. Tokias programas siūlo 22 profesinio ugdymo įstaigos visoje Lietuvoje.

Lietuvos neįgaliųjų forumas, atstovaudamas 15 –ai negalios organizacijų, nuolat pasisako už žmonių su negalia  galimybę mokytis įtraukiai, tačiau mato, kad kol kas trūksta politinės valios strategiškai vykdyti švietimo sistemos pokyčius, nepakanka ir  pedagogų kompetencijų  priimti kitokius mokinius savo klasėse. Apmaudu, kad žmonės su negalia, norintys mokytis bendrose grupėse, negauna jokios pagalbos. Tai apsunkina procesą visoms pusėms, be to, kompromituoja pačią įtraukaus švietimo idėją, nes susidaro įspūdis, kad geriau jau speciali mokykla ar speciali grupė, nei sunkumai bandant be pagalbos prisitaikyti prie įprasto mokymosi proceso. Neįgaliųjų organizacijų nuomone, klasėse, kuriose mokosi mokiniai su negalia, turi dirbti mokytojaiadėjėjai, turintys atitinkamą kvalifikaciją. Tačiau kol tokios paslaugos neužtikrinamos Lietuvos neįgaliųjų forumas mato poreikį parengti informacijos paketus, kurie supažindintų pedagogus su kiekvienos negalios specifiniais poreikiais.

 Lietuvos neįgaliųjų forumas, įgyvendindamas Europos Komisijos finansuojamą Erasmus+ strateginių partnerysčių profesiniame rengime projektą „Let‘s Study! – Development of Disability Focussed Training Modules for VET and HE“, bendradarbiauja su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Graikijos, Italijos, Islandijos bei Jungtinės Karalystės partneriais. Strateginės partnerystės metu ne tik susipažįstama su pasiteisinusiais įtraukaus profesinio rengimo modeliais bet ir kuriamas intelektinis produktas – mokymų modulis, skirtas supažindinti su negalia, žvelgiant į ją pro žmogaus teisių prizmę, pagrindiniais skirtingas negalias turinčių besimokančiųjų poreikiais ir siūlymais, kaip juos atliepti.

JT Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacija Lietuvai, „Komitetas rekomenduoja pagerinti asmenų su negalia galimybes įgyti aukštąjį bei profesinį išsilavinimą, taip pat užtikrinant tinkamą sąlygų pritaikymą aukštojo lavinimo įstaigose“ iki šiol lieka neįgyvendinta. Nepaisant keleto atskirų iniciatyvų, kurių imasi negalios asociacijos, stinga sistemiško požiūrio, kompetencijų bei politinės valios, kad įtraukus švietimas bei įvairovė švietimo sistemos visose grandyse taptų realybe.