Kol vienos šalys ir toliau investuoja milžiniškus pinigus į institucinės globos plėtrą, kitos lėšas nukreipia bendruomeninėms paslaugoms ir pagalbai šeimoje teikti. Viena tokių paslaugų – asmeninis asistentas, padedantis žmogui su negalia gyventi šeimoje. Į Freedom Drive eitynes Briuselyje atvykę žmonės su negalia reikalauja, kad tokia paslauga atsirastų, o ten, kur ji jau teikiama, būtų prieinamesnė.
Šimtai žmonių rateliuose ir su kitokia negalia susirinko iš visos Europos į šįmet Briuselyje vykusias Freedom Drive eitynes. Nešini plakatais „Noriu būti visuomenės dalimi“, „Institucijoms (t.y. globos namams) – jokių išeičių ir jokio finansavimo“, „Turiu teisę apsispręsti dėl savo gyvenimo“ ir su panašiais šūkiais šie žmonės siekia pranešti, jog nors jie vadinami neįgaliais, iš tiesų jie gali, o pagal JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, ir privalo būti visiškai įtraukti į įprastą visuomenės būvį. Tai reiškia gyvenimą šeimose, o ne institucijose – globos namuose, galimybę eiti į bendras, o ne specializuotas mokyklas, užtikrintas sąlygas studijuoti aukštosiose mokyklose ir darbą pagal išsilavinimą bei pomėgius. Žinoma, šiems žmonėms reikia pagalbos, bet daugybė pavyzdžių rodo, kad kitokios nei iki šiol teikiama daugelyje šalių. Valstybės, užuot investavusios į specializuotus globos namus, turi kurti bendruomeninių paslaugų tinklą, užtikrinantį, kad šeimos gautų reikiamą pagalbą, šeimos nariai galėtų dirbti ir užsidirbti, ir žmonės su negalia gyventų savo šeimose.
Be pačių eitynių Freedom Drive dalyvių tikslas buvo ir susitikimai su savo šalių europarlamentarais, su kuriais jie aptarė būtinas sąlygas siekiant užtikrinti savarankiško gyvenimo galimybes. Asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“, organizavusios dešimties žmonių grupės kelionę į Freedom Drive, administracijos direktorė Henrika Varnienė sako, kad susitikimuose eitynių dalyviai reikalavo, jog Europos Sąjungos lėšos būtų naudojamos tik bendruomeninių paslaugų užtikrinimui, o ne globos įstaigų restruktūrizacijai ar jų plėtrai. Lietuvoje asmeninio asistento paslaugos pagal dabartinius įstatymus nėra ir pagalbą žmogui su negalia suteikia kiti šeimos nariai, kurie dažniausiai iškrenta iš darbo rinkos ir atsiduria skurde. Su europarlamentarais savo istorija pasidalino vienas iš Lietuvos grupės narių Kęstutis Rudzinskas. Vyras anksčiau daug metų praleido globos namuose, kelis kartus buvo perkraustytas, o šiuo metu gyvena savarankiško gyvenimo namuose Vilniuje. Globos namuose, pasak Kęstučio Rudzinsko, neugdomas savarankiškumas, per keletą metų ten prarandami įgūdžiai rūpintis savimi. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti puiku, jog esi atleidžiamas nuo daugybės buities darbų, tačiau taip prarandama ir pasirinkimo laisvė bei atbunka įgūdis rūpintis savimi, o tai yra vienas iš žmogaus orumo atributų. Dabar, išėjęs iš globos namų, Kęstutis yra pats atsakingas už savo sprendimus, ir nors darbų ir rūpesčių daugiau, jis jaučiasi laimingas, nes yra vertinamas kaip galintis pasirūpinti savimi ir padėti kitiems, o svarbiausia – jis jaučiasi svarbus ir reikalingas.
Pasak Varnienės, žmonės su negalia išsakė kritikos ir dėl kartais ydingo Europos struktūrinių fondų lėšų naudojimo, kai kuriose srityse neatitinkančio Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų. Aptartas ir socialinių įmonių veikimo modelis bei per menkas žmonių su negalia teisėms atstovaujančių organizacijų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus. Informacijos prieinamumas, anot asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ direktorės H. Varnienės, taip pat iškeltas kaip problema – trūksta alternatyvių informacijos pateikimo būdų, tokių kaip gestų kalba, brailio raštas bei lengviau suprantama informacijos pateikimo forma (ang. Easy to read).
Rugsėjo 30 –tą įvykusios Freedom Drive eitynės yra jau septintas toks renginys, kurį organizuoja Europos savarankiško gyvenimo tinklas, dirbantis, kad politikai išgirstų žmonių su negalia poreikius ir galimybes, ir kurtų jiems sąlygias oriam bei laimingam gyvenimui bendruomenėje, o ne institucinėj atskirty.
Jų užfiskuotus įspūdžius galite peržiūtėti čia.
