Nors pasaulyje šunų asistentų ruošimas žmonėms su negalia jau yra nusistovėjusi praktika, sėkmingai vykdoma nuo 1927-ųjų, Lietuvoje tai dar visiška naujovė, kuri prieinama tik labai retam. Pirmasis keturkojis asistentas pradėtas ruošti vos prieš trejus metus, tai – vokiečių aviganė Mulan, kasdienybėje lydinti cerebrinį paralyžių turinčią socialinių mokslų doktorantę, visuomenininkę Ajaną Lolat-Pažarauskienę.

„Aš įsigijau Mulan dėl to, kad man grėsė labai didelės psichologinės problemos, jaučiau didelę vienatvę. Buvo sudėtinga adaptuotis visuomenėje, kuri manė, kad žmonės su negalia yra „klipatos“; kad jiems nereikia aktyviai gyventi, nereikia į klubą, nereikia į grožio saloną, į koncertą.“ – situaciją, pastūmėjusią įsigyti kalytę, prisimena vilnietė. Ir, iš tiesų, sprendimas labai greitai pasiteisino: moteris, iš pradžių galėjusi judėti dviejų ramentų pagalba, dabar vieną jų pakeitė prie šuns tvirtinama specialia rankena. A. Lolat- Pažarauskienės pasiekta ištvermė tikrąja to žodžio prasme rekordinė: praėjusių metų spalio 1-osios rytą moteris pagerino pasaulio Gineso rekordą, kai per mažiau nei 10 valandų trukusį „Svajonių žygį“ („Hike For Dreams“) su ramentais (šį kartą naudoti šuns atramos Ajana negalėjo, nes tokiu atveju būtų buvusi diskvalifikuota) nuėjo 14,5 kilometrų. „Mulan fondo“ įkūrėja šiuo iššūkiu atkreipė dėmesį į žmonių su negalia padėtį visuomenėje bei rinko lėšas, kuriomis siekiama suteikti pagalbą šeimoms, norinčioms įsigyti bei treniruoti šunis asistentus. O kol kas finansavimą pritraukti alternatyviais būdais yra būtina, kadangi asistuojantys šunys tik nuo kitų metų liepos mėnesio taps legalūs, ir šiai praktikai vis dar nėra numatytas biudžetas. Analizuodama statistinius duomenis, socialinių mokslų doktorantė taip pat atkreipia dėmesį, kad tik apie 30 procentų darbingo amžiaus žmonių su negalia dirba, taigi „tikimybė, kad jie patys susimokėtų už tokią pagalbą yra neįmanoma“.

Kitąmet Ajana vėl ruošis į ilgą žygį – šį sykį aplink visą Lietuvą: „Bus galima paliesti mano šunį, kad žmonės pamatytų, kaip jie atrodo, kaip atrodome mes. Vis dėlto, #KovotiVerta, nes žmonės su negalia pirmiausia ir yra žmonės, jau gyvenantys aktyviai, aktyviai veikiantys visose gyvenimo srityse. Mes kartu su visa šalimi žygiuojame pirmyn, įrodydami, jog „klipatų” statusas ir mūsų tapatinimas vien su gydymo įstaigomis jau yra praeitis.”