Civilinė mirtis – taip žmogaus teisių ekspertai įvardija asmeniui nustatytą visišką neveiksnumą. Netenkama galios priimti bet kokius sprendimus, teisę tvarkyti asmens gyvenimą įgauna globėjai, pačiam žmogui tame nedalyvaujant.
Strateginė byla, atkuriant žmogaus su negalia veiksnumą
2023 metais pirmą kartą Lietuvoje buvo atkurtas veiksnumas asmeniui, turinčiam intelekto negalią. Atmetus dviejų teismo ekspertizių išvadas, kuriomis psichiatrai siūlė palikti buvusius apribojimus, Kauno miesto apylinkės teismas pripažino, kad „psichikos (ir intelekto) sutrikimo diagnozės nustatymas nėra pagrindas apriboti žmogaus teises”.
Editos Daugėlaitės, Kauno Arkos bendruomenės narės, veiksnumą nesėkmingai bandyta sugrąžinti dukart. Prieš trečiąjį bandymą, 2021 metais, moteriai buvo pradėta teikti pagalbos priimant sprendimus paslauga. Vyko nuoseklus darbas: kassavaitiniai pokalbiai apie finansų valdymą, emocinę savijautą, taip pat apie patį teismo procesą, jame dalyvausiančius žmones, galimus klausimus, procedūros prasmę. Socialinė darbuotoja naudojo lengvai suprantamą žodinę komunikaciją, simbolių korteles, pritaikė Editos gebėjimus atitinkančias užduotis, lavinusias aplinkos pažinimą. Buvo suorganizuotas gyvas susitikimas su advokatu, kuris prieinama kalba papasakojo, kas laukia ir kokios yra perspektyvos.
Būtent su įgyvendintomis pagalbos priimant sprendimus priemonėmis ir siejama teigiama teisminio proceso baigtis. Moteris galėjo kruopščiai pasiruošti būsimajai patirčiai, todėl teismo salėje jautėsi užtikrinčiau ir daug įtikinamiau atskleidė savo galimybes.
Peržiūrėta mažiau nei pusė bylų
Editos istorija – išimtis iš tebegaliojančios “normos“; reforma nėra įgyvendinama taip, kaip buvo numatyta naujajame teisiniame reguliavime. Per dvejus metus turėjo būti peržiūrėti teismų sprendimai, priimti iki 2016 m. sausio 1 d., kuriuose asmenys pripažinti neveiksniais. Tačiau Seimo kontrolieriai nustatė, kad per numatytą terminą peržiūrėta mažiau nei pusė tokių bylų.
Šalyje vis dar gali būti per 1 600 asmenų, iki 2016-ųjų sausio pripažintų neveiksniais. Tad, nors įtvirtintas reglamentavimas de jure suteikia didesnę teisių apsaugą, de facto pusė tokių asmenų lieka pripažinti neveiksniais visose rekomenduojamose srityse.
Komisijos – tik formalus funkcinis „priedas“
Kitas reformos numatytas teisių apsaugos užtikrinimo garantas – savivaldybėse sudarytos Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos. Jei per vienerius metus (nuo teismo sprendimo apriboti veiksnumą tam tikroje srityje) žmogus nesikreipė su prašymu tą sprendimą panaikinti, komisija gali savo iniciatyva peržiūrėti asmens būklę. Deja, negalios NVO atstovai-komisijų nariai, liudija, kad atvejų peržiūrėjimas vyksta itin formaliai, pasitelkiant tik specialistų (psichiatrų, medicinos įstaigų) parengtus sveikatos išrašus, dažnai net patiems asmenims nedalyvaujant ir tiesiog automatiškai priimant nutarimą nesikreipti į teismą. Tą patį rodo ir Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) vykdomų strateginių bylų faktiniai duomenys.
Neaiškus pagalbos priimant sprendimus teisinis stasusas
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnis ypač svarbų vaidmenį dedikuoja pagalbos priimant sprendimus paslaugai. Šalies Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre įregistruotos 22 sutartys dėl tokios pagalbos bei tiek pat ją teikiančių specialistų.
Tačiau, ši paslauga Lietuvoje nėra reglamentuota. Kyla klausimas, ar tikrai nereglamentuota, nes sutartys sudaromos. Kita vertus, kai neveiksniais tam tikroje srityje pripažinti apie 9000 asmenų, valstybė privalo investuoti į pagalbos priimant sprendimus modelį, į specialistų kompetencijų ir žinių gilinimą. Tokia pagalba turi būti prieinama bet kokios negalios asmeniui kiekvienoje savivaldybėje.
Laikinos priemonės ar reformuotina reforma?
2016 metais įvykus veiksnumo instituto reformai, įsigaliojo pakeitimai, kuriais buvo tikimasi sumažinti neveiksniais pripažintų asmenų skaičių: ribotą veiksnumą leista pripažinti platesniam ratui asmenų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų. Tačiau ir po reformos sistema neatitinka Konvencijos – vis dar leidžiama žmonėms tam tikrose srityse nustatyti visišką ar dalinį neveiksnumą.
Editos byla parodė, kad teismo procesas gali vykti, išsaugant žmogiškąjį orumą. Toks kelias – kaip pereinamasis laikotarpis – galimas ir priimtinas, kol valstybė visiškai atsisakys neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutų. Bet turi iš esmės keistis teismų praktika ir nuostatos, sprendžiant tokio tipo bylas, būtina plėsti sprendimų priėmimo pagalbos prieinamumą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad visi proceso dalyviai, nuo psichiatrų iki teismų sistemos darbuotojų, būtų supažindinti su Konvencijos nuostatomis, išmanytų priemones ir praktikas, padedančias įgyvendinti asmens su negalia veiksnumą.
Straipsnis parengtas įgyvendinat projektą „Negalios skėčio stiprinimas – efektyviai advokacijai ir veiksmingai komunikacijai”, finansuojamą Aktyvių piliečių fondo, Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis.
Parengė Simona Aginskaitė ir Ramunė Šliuožaitė
*Straipsnis ruoštas, naudojantis šešėlinės JT Neigaliųjų teisių konvencijos ataskaitos medžiaga. Lygybė prieš įstatymą, 12 straipsnis. Tai – Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) pozicija dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje. Vienijantis 17 organizacijų, kurios atstovauja apie 300 tūkstančių žmonių su negalia, jų šeimų ir negalios situacijoje atsidūrusiųjų interesams, LNF atlieka JT Konvencijos įgyvendinimo stebėseną, teikia ataskaitas tarptautinėms ir šalies institucijoms, dalyvauja priimant sprendimus negalios politikoje nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu.
