Birželio 19 d. Vilniuje vykusiame kultūros ir meno festivalyje „Kultūros naktis“ pirmą kartą dalyvavo ir Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ (LNF), pristatęs izoliacijos inkubatoriaus idėją – IZOBATORIŲ. Ilgai ieškojęs tinkamiausio sprendimo integruoti negalės temą į kultūrinį kontekstą, LNF išdrįso ir sėkmingai įgyvendino Lietuvos socialinės globos namų, kuriuose šiuo metu gyvena per 7 tūkst. žmonių su negalia, atmosferos pateikimą. Specialiame vienišumo, atskirties ir tapatybės marinimo jausmą simboliškai perteikusiame statinyje buvo rodomi nespalvoti vaizdo kadrai iš socialinėse įstaigose gyvenančių neįgaliųjų kasdienybės. IZOBATORIUJE pasitikusi foto paroda „Tapatybės iliuzija“ – tęsinys po Lietuvą keliaujančio parodų ciklo, kviečiančio kritiškai pažvelgti į institucinės globos sistemos įsitvirtinimą Lietuvoje ir pokyčių būtinumą.
Pasak IZOBATORIAUS idėjos sumanytojų – LNF prezidentės Dovilės Juodkaitės ir direktorės Henrikos Varnienės, integruoti negalės temą į pramoginį ir laisvalaikio festivalį atrodė prieštaringa tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų, negalės tema kultūriniame kontekste gali būti vertinama dviem aspektais. Visų pirma, atvirai kalbėdami apie šalia esančius neįgaliuosius, menine forma rodydami jų gyvenimo akimirkas, mes griauname „vidines“ sienas ir plečiame visų mūsų sociokultūrines pažiūras. Žmonės su negalia, jei vis labiau išdrįstų, o taip pat fiziškai galėtų būti tarp mūsų, naudotųsi jiems tinkama pritaikyta aplinka, rečiau išgirstų stereotipines negatyvias nuostatas savo adresu, atveria mums galimybę geriau suprasti sąvokos „įvairovė“ prasmę ir trina tolerancijos ribas. Matydami, priimdami juos kaip lygiaverčius sau, puoselėjame įvairovės priėmimo kultūrą visomis prasmėmis.
Kita vertus, IZOBATORIUS kalba ir apie kultūrinį paradoksą: daugelis šiuo metu veikiančių socialinės globos įstaigų, kurių priežiūroje gyvena neįgalieji, įkurdinti kultūros paveldo objektuose. Liūdna, bet reali tiesa kalba apie tai, kad vis dar ironiškai pamirštame, kad žmonėms kultūros objektų reikia tikrai ne tam, kad juose būtų izoliuoti, uždaryti. Ar tikrai teisingais sprendimais vadovaujantis kultūros objektai buvo ir vis dar yra renovuojami didžiulių investicijų – nacionalinių ir europinių – dėka tam, kad savo paskirtimi būtų panašūs į kalėjimus?
Pristatyti šias mintis „Kultūros naktyje“ tapo iššūkiu. Tačiau, LNF atstovės
tvirtina, kad didžiausias siurprizas buvo tai, kad visą festivalio vakarą IZOBATORIUJE buvę LNF darbuotojai nesulaukė nė vieno neigiamo atsiliepimo, pasipiktinimo kupinų žodžių, stereotipinės kritikos, kaip iki šiol vis dar įprasta patirti kalbant negalės tematika. Tai – pirmasis įrodymas, kad mūsų visuomenė jau ima žengti tolerancijos žingsnius. Svarbu, kad šie žingsniai vestų teigiamų socialinės globos pokyčių pačių žmonių su negalia link.
Daugiau apie IZOBATORIAUS projektą skaitykite čia.
