Įvairias smurto formas patyrusių moterų su negalia apklausa parodė tai, ko nematome oficialioje statistikoje apie smurtą artimoje aplinkoje: kas ketvirta smurtą patirianti moteris su negalia yra sisteminio fizinio smurto auka, panašus procentas moterų patiria ir nuolatinį seksualinį smurtą. Nepaisant šių skausmingų patirčių tik apie 20 proc. smurtą patyrusių moterų su negalia kreipiasi į policiją, net trečdalis iš jų neieško jokios pagalbos, nes netiki, kad situaciją galima pakeisti. Toks beviltiškumas dažniausiai susijęs su negalios situacija, kuri apriboja galimybes gyventi savarankiškai, atsiskirti nuo smurtautojo.
Europos Parlamento priimta Rezoliucija dėl moterų su negalia situacijos (2018) ir daugelis kitų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų pateikia apibendrintus skaičius apie moterų ir mergaičių, turinčių negalią, situaciją Europoje. Nors tikslų smurto mastą nustatyti sudėtinga, remiantis iki šiol įvairiose šalyse atliktais tyrimais teigiama, kad moterys su negalia patiria 2-5 kartus didesnę smurto, išnaudojimo ir prievartos riziką lyginant su negalios neturinčiomis moterimis[1].
Lietuvoje yra apie 123 tūkstančius moterų su negalia, tačiau vertinant pastaruosius septynerius metus (nuo 2015), per metus Informatikos ir ryšių departamento prie VRM vidutiniškai registruojami 147 smurto atvejai prieš moteris su negalia artimoje aplinkoje, tuo metu seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš negalią turinčias moteris nėra registruojama visiškai[2]. Tokia padėtis rodo, jog turimi duomenys neatspindi negalios ir žmogaus teisių organizacijų duomenų apie didesnę moterų su negalia riziką patirti bet kokią smurto formą.
Suvokdami, kad smurtas prieš moteris su negalia, galimai dėl pažeidžiamos jų padėties, kylančios iš ilgalaikės diskriminacijos ir savarankiškumą užtikrinančių paslaugų trūkumo, dažnai lieka neužfiksuotas, nematomas, Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) iniciavo tikslinę moterų ir mergaičių su negalia viktimologinę apklausą, kuria buvo siekiama nustatyti, kokias smurto formas ir kaip intensyviai patiria moterys su negalia, taip pat – kas yra smurtautojai, ar ieškoma pagalbos, ar ji atitinka lūkesčius, ar ją teikiant atsižvelgiama į reikalingą sąlygų pritaikymą.
Smurto formos ir intensyvumas
Viktimologinio tyrimo duomenų analizė parodė, kad net 93 proc. apklaustų moterų su negalia bent kartą yra patyrusios psichologinį smurtą, 84 proc. respondenčių bent kartą per savo gyvenimą yra susidūrusios su fiziniu smurtą. Daugiau nei pusė anketą užpildžiusių moterų su negalia patyrė arba patiria ekonominį smurtą ir itin didelis procentas – 56 proc. – (lyginant su negalios neturinčių moterų grupe) seksualinio smurto atvejų, kurie yra latentiniai, nematomi, nes, kaip ir minėjome, oficialioje statistikoje tokio tipo nusikaltimų nėra fiksuojama.
Įvertinus smurto intensyvumą paaiškėjo, kad sisteminį psichologinį smurtą ( kartą per mėnesį ir dažniau) patiria daugiau kaip 60 proc. respondenčių, tai reiškia, kad šios moterys gyvena ar gyveno nuolat žeminamos ir gniuždomos, kas neabejotinai stipriai veikia jų psichologinę būklę ir lemia pagalbos paslaugų poreikį. Vertinant kitas smurto formas svarbu atkreipti dėmesį, kad beveik kas ketvirta moteris ( 23,5 proc.) patiria intensyvų seksualinį smurtą ir panašus nuošimtis moterų patiria sisteminį fizinį smurtą (25,8 proc.).
Santykis su smurtautoju
Kai kalbama apie smurto aukas, kurios turi negalią, labai svarbu suvokti, jog jų santykis su smurtautoju yra išskirtinis – nukentėjusįjį ir smurtautoją dažnai sieja ne tik giminystės ir šeiminiai santykiai, bet ir faktinis priklausomumas nuo kito asmens. Reikia įvertinti itin didelį jėgos ir galios skirtumą tarp šalių, o tai veda prie sisteminio smurto ir santykių, paremtų visiška asmens kontrole ir dominavimu nukentėjusio asmens atžvilgiu.
Nukentėjusysis su negalia dažnai yra priklausomas nuo smurtautojo, jo sprendimų galia yra ribojama, taip pat matyti jų saviizoliacija, fizinis ir socialinis at(si)skyrimas nuo aplinkos ar komunikacija per smurtautoją. Taip pat galima kalbėti apie nebaudžiamumo prielaidas, kurios atsiranda per atitinkamą santykį su auka.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nacionaliniai smurto artimoje aplinkoje tyrimai, statistiniai duomenys rodo, kad labiausiai paplitęs nuo sutuoktinio ar partnerio patiriamas smurtas artimoje aplinkoje.
Šio tyrimo duomenys patvirtina, kad ir moterų su negalia atveju, dažniausiai smurtautojas yra sutuoktinis/partneris (daugiau nei pusė visų atsakymų), tačiau aukštas ir kitų šeimos narių (ypač tėvo/mamos/patėvio/įmotės) smurtavimo procentas (17 proc.,) , tai lemia didesnė žmogaus su negalia priklausomybė nuo artimųjų.
Pranešimas apie smurtą
Beveik trečdalis respondenčių dėl smurto nesikreipė niekur – tai yra labai iškalbingi rezultatai, rodantys tiek galimą smurto pateisinimą (galimai primestą kaltę, esą smurtą provokuoja/dėl jo kalta pati auka), tiek situacijos vertinimą kaip beviltišką (nematoma ar netikima, kad įmanoma iš to išsivaduoti). Ši tendencija yra labai pavojinga, nes iš kitų tyrimų žinome, kad nesiimant priemonių smurtas gali stiprėti, t.y. nestabdomas jis tam tikra prasme yra pateisinamas, jam uždegama žalia šviesa.
Tik 19 procentų moterų kreipėsi į policiją – tai rodo itin aukštą latentinio smurto mastą. Turint omenyje, kokia respondenčių dalis patiria fizinį ir seksualinį smurtą, toks kreipimosi į policija procentas yra itin žemas. Taip pat nedaug moterų kreipiasi į pagalbą nukentėjusiems nuo smurto teikiančias organizacijas – vos 5 procentai. Kyla klausimas – ar apie tokias organizacijas nežino, ar netiki, kad jos gali padėti.
Veiksniai, stabdantys atsiriboti nuo smurtautojo
Palikti ar atsiriboti nuo smurtautojo stabdantys veiksniai išsiskirstė į daug skirtingų kategorijų, iš kurių gausiausia – „kitos priežastys“, jas moterys įvardino raštu ir dažniausiai pasitaiko būtent priklausomybės nuo aukos elementai – finansinė priklausomybė, neturėjimas, kur išeiti (nėra galimybių turėti kitą būstą), priklausomybė nuo pagalbos kasdienybėje dėl negalios, baimė likti vienai su vaikais. Prie šio rodiklio pridėjus įvardintą finansinę priklausomybę ( 6 proc.) ir neturėjimą, kur eiti ( 16 proc. ), gauname daugiau kaip 40 proc. atvejų, kai pasirinkimą likti su smurtautoju lemia būtent vienokia ar kitokia priklausomybė nuo smurtautojo, kuri, galimai dėl moterų turimos negalios, sunkiau išsprendžiama nei tais atvejais kai auka neturi negalios.
Respondenčių citatos apie veiksnius, trukdančius atsiriboti nuo smurtautojo:
„Sudėtinga rasti darbą turint negalią“
„jis mano tėtis, taip pat mama nori, jog su juo bendraučiau“
„neturim kur gyventi su vaiku…esam užsirašę į eilę socialiniam būstui…bet ir to bijau…nes viena vos pajėgiu susitvarkyti su vaiku.“
„Esu fiziškai priklausoma, nes turiu fizinę negalią”
„mama gera, ją myliu, ji taip pat kenčia, neturiu kitų namų“
Teikiama pagalba neatitinka lūkesčių
Analizuojant suteiktos pagalbos duomenis paaiškėja, kad dažniausia pagalbos forma – konsultacijos (psichologo, teisininko, socialinio darbuotojo ir kt.), ši forma sudaro daugiau kaip 50 proc. suteiktų pagalbos formų Konsultacijos yra labai svarbi pagalbos dalis, visgi ji gali būti nepakankama siekiant realiai pakeisti aplinkybes, kurios trukdo atsiskirti nuo smurtautojo ar sprendžia smurtinio elgesio problemą. Tik 2 respondentės gavo laikino apgyvendinimo paslaugą, 3 – palaikymo ir palydos. Kas dešimta nurodė negavusi jokios pagalbos. Pusė visų apklaustųjų nurodė, kad teikiant pagalbą nebuvo atsižvelgta į jų negalią– tai reiškia paslaugų arba patalpų neprieinamumą arba negalią turinčio žmogaus situacijos neįvertinimą (pavyzdžiui, galimą didesnę priklausomybę nuo artimos aplinkos).
Paklausus, kokia pagalba būtų buvusi naudinga paaiškėja neatitikimas tarp to, ką jos gavo, ir to, ko norėtų, kas jų manymų padėtų spręsti smurto problemą. Didžiausia dalis – ketvirtadalis – įvardina saugios aplinkos poreikį, taip pat specialistų pagalbą realiai sprendžiant esamą situaciją: moterys tikisi palydos sprendžiant problemas, saugios aplinkos ir daugiau priemonių smurtiniam elgesiui koreguoti (“Kodėl pasmurtavus žmogų iškart nuteisti nori, bet jam neskiriami seansai smurto valdymo?“).
Beveik trečdalis respondenčių, patyrusios smurtą, niekur nesikreipė. Dažniausiai atsakoma (ketvirtadalis respondenčių), jog nėra prasmės kur nors kreiptis. Toks požiūris gali būti susijęs su aplinkybėmis, kai auka turi mažai svertų ir galimybių kažką esmingai pakeisti – jau minėta daugialypė priklausomybė nuo artimos aplinkos, kuri nulemta su negalia susijusių veiksnių. Taip pat įvardijamas gėdos jausmas ( 12 proc.), pakartotinio smurto baimė ( 9.5 proc.) ir daug kitų priežasčių, tokių kaip „nežinau“, „nežinau, kur kreiptis“, „nežinau, kaip pradėti kalbėti“, kurios rodo, jog šioms moterims labai trūksta elementaraus palaikymo, kontaktų su žmonėmis, kuriems galėtų pasiguosti ir gauti žinių apie smurto fenomeną, palaikymą, konsultacijų.
Smurtą patyrusių moterų savijauta
Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose pabrėžiama, kad smurtas prieš moteris yra visuomenės sveikatos problema, nes bet kokia smurto forma, o ypač – psichologinis, fizinis ir seksualinis smurtas, reikšmingai veikia pačių moterų ir jų vaikų sveikatos būklę[3] bei reikalauja kompleksinių pagalbos paslaugų.
Moterų savijautos analizė rodo, kad didžioji dalis respondenčių jaučia intensyvius sunkius jausmus ( baimė, nusivylimas viskuo ir savimi, pyktis, įtampa, beviltiškumas (dažniausiai minimas jausmas), noras atkeršyti). Tokie slegiantys jausmai indikuoja psichologinės pagalbos poreikį, jis įvardijamas ir moterų atsakymuose raštu. Dalis moterų nurodė esančios apatiškos („nieko nejaučiu, esu apatišką”), tokia būklė gali būti interpretuojama kaip neutrali (ypač jei po patirto smurto praėjo daug laiko), bet ir kaip apsauginė reakcija į itin stiprius išgyvenimus, kurie „išmoko“ nebejausti, nes tai per daug skaudina.
Apie 8 proc. moterų nurodė „kitas priežastis“, kurias turėjo galimybę pateikti raštu, didžioji dalis atsakymų – apie išsivadavimą iš sunkių jausmų ( „Jaučiuosi gerai, nes pavyko įrodyti savo tiesą”, „Puikiai, nes viskas baigėsi”, „Jaučiuosi laisva, nes pavyko ištrūkti”). Taigi, dalies moterų, kurioms pavyko išspręsti problemą, savijauta yra stabili, bet didžioji dauguma yra likusios su sunkiais jausmais (tiek tos, kurios seniau jį išgyveno, tiek vis dar esančios smurtiniuose santykiuose ar smurtinėje aplinkoje).
Rekomendacijos
Smurtas prieš moteris su negalia yra sudėtinė bendro smurto prieš moteris reiškinio dalis, kuriai būdingi tam tikri bruožai, susiję su iš negalios situacijos kylančiais iššūkiais (stereotipais, socialinėmis kliūtimis, diskriminacija, kūno galimybėmis). Taigi fundamentaliai sprendžiant šią problemą būtina pasitelkti kompleksines priemones, kurios apima lyties ir negalios pagrindus. Esame įsitikinę, kad esminiai kovos su smurtu prieš moteris principai bei įsipareigojimai žmonių su negalia lygybei jau įtvirtinti tarptautiniuose dokumentuose – vadinamojoje Europos Tarybos Stambulo konvencijoje bei Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje – kurių įgyvendinimas nuosekliai vestų prie gerėjančios situacijos. Stambulo konvencija vis dar nėra Lietuvos teisės sistemos dalis, jos keliami uždaviniai nėra įgyvendinami ir tai neprisideda prie efektyvių veiksmų smurtui prieš visas moteris, taip pat ir turinčias negalią, stabdyti.
Moterys su negalia smurto aukomis tampa dėl daugybės priežasčių tarp kurių svarbią įtaką turi negalios situacija, lemianti didesnį jų pažeidžiamumą. Jei moteris dėl negalios buvo izoliuota, negavo tinkamo išsilavinimo, neturi galimybių dirbti, negauna savarankiškumą užtikrinančių paslaugų, ji tampa priklausoma nuo artimos aplinkos ir beveik neturi galimybių savarankiškai išspręsti situacijos. Todėl kalbant apie smurto prieš moteris su negalia prevenciją, reikia pabrėžti ir nediskriminavimo lygių galimybių užtikrinimą visose srityse, kaip numato JT Neįgaliųjų teisių konvencija. Kai neliks socialinių kliūčių negalią turintiems žmonėms gyventi visavertį ir savarankišką gyvenimą, moterys su negalia smurto aukomis taps gerokai rečiau.
Rekomendacijos priimantiems politinius sprendimus
- Stambulo konvencijos ratifikavimas ir jos priemonių aktyvavimas.
- Moterų su negalia izoliacijos mažinimas per įtraukimą į švietimą, užimtumą, NVO veiklas.
- Savarankiškumą užtikrinančių paslaugų plėtra (pvz. asmeninio asistento).
- Specializuotos pagalbos paslaugų prieinamumo užtikrinimas ( fizinis prieinamumas, informacijos prieinamumas).
- Priemonių smurtautojo veiksmams užkardyti iniciavimas (mokymai kaip valdyti agresiją, atskyrimas nuo aukos).
- Saugios ir prieinamos aplinkos garantavimas nuo smurto nukentėjusioms moterims bei jų vaikams.
- Teisėsaugos institucijų pareigūnų, medicinos darbuotojų švietimo apie negalios ir lyčių stereotipus iniciavimas
Rekomendacijos negalios NVO
- Negalios NVO kompetencijų apie smurto reiškinį kėlimas (smurto formos, smurtinis elgesys, galimi pagalbos būdai), siekiant, kad atsirastų gebėjimų tikslingai padėti, nukreipti į pagalbą teikiančias organizacijas.
- Negalios NVO švietimas apie netinkamą seksualinį elgesį ir pagalbos galimybes.
- Žmonių su negalia švietimas institucijose – apie netinkamą seksualinį elgesį ir apie smurtą.
- Programų, kurios padėtų įtraukti socialiai mažiau aktyvius asmenis su negalia į vietos bendruomenių veiklas, iniciavimas, tokiu būdu mažinant jų izoliaciją ir priklausomybę tik nuo artimos aplinkos.
- Psichologo paslaugų užtikrinimas savo nariams.
- Bendradarbiavimas su policijos ir teisėsaugos institucijomis teikiant informaciją apie žmonių su negalia teises ir jų patiriamą antrinę viktimizaciją institucijose, kurios turėtų suteikti pagalbą.
Rekomendacijos pagalbą moterims teikiančioms organizacijoms
- Mokymai apie paslaugų pritaikymą žmonėms su skirtingomis negaliomis.
- Smurto formos, kurios būdingos žmonių su negalia grupei – negalios įrangos atėmimas, savavališkas vaistų dozių reguliavimas, pasirūpinti savimi negalinčio žmogaus apleidimas, jo poreikių ignoravimas.
- Su negalia susijusios diskriminacijos atpažinimas ir jos sprendimas – pvz. pastangos, kad žmogus gautų asmeninį asistentą ir kitas paslaugas, kurios turi būti lygiai prieinamos visiems.
- Ieškoti būdų padėti moterims išeiti iš situacijos, kuri sukuria palankias sąlygas smurtui, neapsiriboti konsultacijomis jei žmogus realybėje vienas negali įgyvendinti to, kas yra rekomenduojama.
- Galimybės pasitraukti į saugią ir pritaikytą aplinką užtikrinimas.
- Psichologinė pagalba.
[1] Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų su negalia padėties: https://oeil.secure.europarl.europa.eu/oeil/popups/ficheprocedure.do?lang=en&reference=2018/2685(RSP);
[2] Nusikalstamų veikų žinybinis registras. Informatikos ir ryšių departamentas. <https://ird.lt/lt/paslaugos/tvarkomu-valdomu-registru-ir-informaciniu-sistemu-paslaugos/nusikalstamu-veiku-zinybinio-registro-nvzr-atviri-duomenys-paslaugos >
[3] https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/violence-against-women
